Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: „Kai kurių darželių valgiaraštis netinkamas vaikams“

Šiuo metu mitybos svarba įgauna vis didesnės reikšmės. Savaime aišku, kad tėvai stengiasi tam tikrus maitinimosi įpročius perteikti ir savo vaikams. Tačiau kaip reaguoti, jeigu namuose nematęs pieniškos dešrelės mažylis ją turi valgyti darželyje?
Mergaitė valgo
Mergaitė valgo / Fotolia nuotr.

Apie kai kuriuose vaikų darželiuose vyraujančius mitybos niuansus portalas Ji24.lt pakalbino sveikos mitybos specialistę, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovę Vaidą Kurpienę. 

Asmeninio archyvo nuotr./dietologė Vaida Kurpienė
Asmeninio archyvo nuotr./Vaida Kurpienė.

– Kaip nutiko, kad dvimečiai jau valgo bulvinius blynus, plokštainius, kerta dešreles ir kitokį sunkų maistą, kuris atrodo netinkamas tokiems mažiems vaikams?

– Jokiu būdu negaliu kalbėti už visus Lietuvos darželius, kadangi daugelyje jų galime rasti išties puikių valgiaraščių. Tačiau esu mačiusi Vilniaus miesto savivaldybės maisto produktų pirkimo sąrašus, ir situacija yra tokia: maisto pirkinių sąrašą formuoja ir tiekėjus parenka savivaldybė. Kai kur yra taip, kad dalį maisto gali pirkti ir tiekėjus atsirinkti pats darželis. Išvada – meniu dažniausia priklauso nuo miesto savivaldybės ir darželio vadovybės. Valgiaraščius taip pat būtina suderinti su Visuomenės sveikatos centrais bei patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Darželiai neprivalo pirkti visų produktų, nurodytų sąraše, tačiau kitų, kurie nenurodyti sąraše, taip pat pirkti negali. Keista, kad jame galime rasti pramoniniu būdu pagamintų mėsos gaminių, kurių mokslininkai nerekomenduoja valgyti net ir suaugusiems žmonėms, pavyzdžiui, dešrų, dešrelių, virtų kumpių ir pan. Esu tikra, kad tokių maisto produktų neturėtų būti.

– Kuo blogos dešrelės?

– Apsigaunama pamačius ant pramoninių mėsos gaminių užrašą „90 proc. mėsos“. Pirkėjas  įsivaizduoja, kad ten 90 proc. natūrali mėsa, bet pramoninkų ir mūsų supratimas apie mėsą tikrai skiriasi. Pavyzdžiui, „kiaulienos baltymai“ – tai išdžiovinta, sutrinta į miltelius ir stipriai chemizuota mėsa, kurios vaikų racione tikrai neturėtų būti. Įvardijimas „aukščiausios rūšies mėsos produktas“ – taip pat nėra susijęs su puikia mėsos kokybe. Tai susiję su mėsos kiekiu gaminyje bei maisto priedų kiekiu.

Kitas dalykas, beveik visos virtos dešrelės yra skirtos tik virimui, tačiau ypač dažnai jos kepamos. Aukštoje temperatūroje maisto priedai, nudažantys mėsos gaminį malonia rausva spalva, skyla bei sutrikdo deguonies apytaką organizme, t. y. pažeidžia organizmo funkcijas. Be to, stipriai kenkia kepenims bei visam virškinimo traktui. Jei norite kepti mėsos gaminį, jame neturi būti priedo E250, sudėtinių dalių etiketėje privalo būti užrašas – „tinkama kepti“.

Mažiems vaikams nerekomenduotinas mėsos sultinys bei jo pagrindu virtos sriubos ar košės. Tokiuose patiekaluose yra riebalų bei toksinių medžiagų, galinčių sukelti alergiją. Patariama vengti riebios mėsos, paukštienos odelės. Dažnai apsigaunama su kiauliena, nes šioje mėsoje riebalai pasiskirsto daugmaž tolygiai, matosi mažai riebalinių intarpų, taigi susidaro liesos mėsos regimybė, nors taip nėra. Beje, dalis jautienos – taip pat riebi. Riebi mėsa sunkiau virškinama, joje daug mažiau mums naudingų maistinių medžiagų. Ankstyvame amžiuje būtina vengti mėsos subproduktų: plaučių, kepenų, liežuvių ir pan.. Vėliau šiuos produktus rekomenduotina valgyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Kepenys labai išgirtos, tačiau pamirštama, kad jos yra organizmo filtras, kuriame išlieka daugybė toksinų.

– Ar galį į tą mitybos planą įsitraukti dietologas ar mitybos specialistas, kuris padėtų suformuoti naudingą ir maistingą valgiaraštį?

– Dietologas privalo apskaičiuoti, kiek maiste bus kalorijų bei subalansuoti baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekius. Tačiau ką gauname iš to? Pavyzdžiui, saldi arbata yra traktuojama kaip angliavandenių šaltinis, tačiau tai pigus variantas, kuris neduoda jokios naudos. Kas pasakytų, kad cukrus gerai? Netgi nesidomintys mityba niekada nepritars minčiai, kad cukrus būtinas. Trumpai tariant, kai kuriuose darželiuose mažai žiūrima, iš ko ir kaip vaikai gauna angliavandenių, riebalų ir baltymų, nes svarbiausia tikslas – jos pavalgydinti ir sutilpti į kainą.

Mano nuomone, meniu yra per mažai žuvies, o mėsos, kuri apdorota pramoniniu būdu, kenkia vaikų sveikatai, gerokai per daug. Ką jau kalbėti apie saldėsius. 

Kai kuriuose darželiuose mažai žiūrima, iš ko ir kaip vaikai gauna angliavandenių, riebalų ir baltymų, nes svarbiausia tikslas – juos pavalgydinti ir sutilpti į kainą.

Kitas svarbus dalykas, apie kurį dažniausiai pamirštama, – kaip gaminamas maistas. Vienareikšmiškai geriausia, jei gaminama vietoje prieš pat valgymą, o ne atvežamas pašildytas maistas. Antra, dažnai viskas būna pervirta, tuomet nemaža dalis naudingų medžiagų augaliniuose produktuose būna sunaikinama. Pašildyto maisto maistinė vertė taip pat krinta.

Tačiau negalime sakyti, kad savivaldybė ir darželio vadovybė „blogi“. Yra ir trečioji pusė – tėvai. Kai kurie jų trokšta, kad vaikas būtų tiesiog pavalgęs, ir jiems nesvarbu, ką mažylis kramsnos. Ir jeigu vaikas atsisako kokio nors maisto, gimdytojai nepatenkinti, pradeda reikalauti tokio paties maisto, kokį vaikas valgo namuose. Ir jei pagrindinis maistas yra dribsniai, dešrelės ir kt., tai mažylis tikrai atsisakys natūralios grūdų košės ar šviežių daržovių bei reikalaus to, prie ko yra įpratęs. Taigi, turime keistis visi, o ne tik kaltinti vieni kitus.

Esate nepatenkinti tuo, ką vaikas valgo? Pradėkite kalbėti garsiai apie mitybos kokybę su kitais tėvais, kai ateinate pasiimti vaikų. Jeigu visi tėvai palaikys vieni kitus, tikrai atrasite geriausią galimą sprendimą ir su darželio vadovybe.  

– Lietuvoje yra tėvų, trokštančių vegetariškos ar net veganiškos mitybos darželiuose. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad be mėsos vaikai gyventi negali. Ką manote jūs?

– Vegetarizmo negalime vertinti „sveika“ ar „nesveika“ principais, kadangi tai etinis požiūris. Galiu pasakyti, kad tiek valgydami mėsą, tiek jos nevalgydami, galime gyventi sveikai arba ne. Pavyzdžiui, viename meniu iš daržovių mačiau tik marinuotus burokėlius ir agurkėlius, o šviežių daržovių - nėra. Viską pagardinkite paprastais angliavandeniais, t. y. šlifuotų grūdų miltiniais gaminiais, saldžiais pieno produktais ir ką turėsime?

Šiuo atveju kalbame ne apie tai, reikia ar nereikia mėsos, o apie tai, kad dėmesį būtina skirti mažiau apdorotiems augaliniams produktams, o tokių, kurie visuotinai pripažįstami kaip nesveiki, iš viso neturėtų būti. Juk nuo to priklauso ir vaikų sveikata, ir imuninė sistema. Be to, valstybė sutaupytų, nes vaikai būtų sveikesni, mažiau reikėtų mokėti ligos pašalpų tėvams.

Ir ne mėsa apibrėžia, sveikas ar ne yra meniu – svarbiausia, jis turi būti subalansuotas. Aš matau daug didesnę problemą nei vegetariška mityba – mėsos, cukraus, šlifuotų grūdų produktų valgome gerokai per daug. Kiek vaikų valgo vegetariškai, ir kiek vaikų mėsa minta triskart per dieną? Kaip tik reikėtų padėti tėvams ir vaikams susikurti tinkamą valgiaraštį, jeigu jie yra vegetarai. Apskritai pastebiu, kad daugelio vaikų mityba tragiška, ir kalbu ne tik apie darželius, bet ir apie tai, ką jie gauna namuose.

Esu tikra, kad netgi su esamu finansavimu, bendradarbiaujant tarpusavyje visoms trims pusėms - atsakingiems už pirkimus, darželių vadovybei ir tėvams, - darželių valgiaraščiai gali būti puikūs ir sudėlioti atsižvelgiant į vaikų poreikius. Tačiau dar kartą akcentuoju, kad tai priklauso ir nuo tėvų norų bei požiūrio į sveiką mitybą. Taip pat nereikėtų manyti, kad visuose privačiuose darželiuose padėtis puiki, juose taip pat yra ir gerų, ir prastų meniu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?