Norime jums papasakoti autentišką ir, mūsų Ji24.lt redakcijos manymu, itin įdomią, susimąstyti paskatinsiančią daugelį moterų istoriją. Konkrečiau – tai pasidalijimas savo mintimis, gyvenimo pokyčiais dviejų vaikų mamos, be galo mylinčios ir gerbiančios savo sutuoktinį žmonos. Šios moters vardas ir pavardė – Olga Valiajeva. Kokios tai permainos, kad apie jas verta kalbėti garsiai? Prieš porą metų šios Sankt Peterburge gyvenančios moters gyvenimas apvirto aukštyn kojomis dėl vieno, atrodo, lyg ir paprasto pasirinkimo – vietoj kelnių ji nusprendė dėvėti tik sukneles ir sijonus. Kaip manote, kokios buvo šio sprendimo pasekmės?
Taigi Olgos istorija...
Prieš porą metų aš išmečiau paskutines savo kelnes. Tad ta proga nusprendžiau apie tai parašyti. Šis straipsnis kiek neįprastas – tiesiog noriu su jumis pasidalyti tų savo kelerių metų atradimais.
Dėvėti tik sijonus ir sukneles nusprendžiau dar prieš dvejus metus. Kai laukiausi, stengiausi nešioti tunikas ir sukneles. Pamažu tiesiog nustojau sau pirkti džinsus ir kelnes.
Tačiau po gimdymo iškilo viena nedidelė problemėlė – tie džinsai, kuriuos turėjau dar iki nėštumo, be konkurencijos nurungė visus kitus mano drabužius. Juk kur kas paprasčiau yra užsivilkti džinsus, megztinį, striukę, apsiauti sportinius batelius, ir viskas! Ypač auginant du mažylius... O jei dar tingisi galvoti apie išvaizdą...
Bet įvyko stebuklas! Kartą džinsai suplyšo... Tuomet man teko rinktis – ar pirkti naujas kelnes, ar sijoną? Taigi vietoj kelnių įsigijau dvi sukneles. Paskui dar dvi... Ir dar...
Tad noriu jums nuoširdžiai papasakoti, ką man tie metai be kelnių davė. Man, mano šeimai, mano vaikams.
1. Dėvint sijoną, gerokai paprasčiau atsisakyti vyriškų darbų. Tempti iš parduotuvės prigrūstus ir sunkius maišus ilgu sijonu nelabai patogu. Be to, ir negražu. Kita vertus, o kam? Dažniausiai tuo metu sulaukiu pagalbos iš šono.
2. Kai pasipuošiu sijonu ir aukštakulniais, iškart pastebiu, kaip pakinta mano laikysena ir eisena. Atrodo, lyg ir nedideli išorės pokyčiai, bet toks didelis postūmis iš vidaus! Tai tik kitas drabužis, tačiau jausmai kardinaliai kitokie.
3. Mano ilgi sijonai teikia daug džiaugsmo vaikams: didysis po jais slepiasi, o mažasis žaidžia namus.
4. Kai vilkiu suknelę, iškart noriu gražiai susišukuoti plaukus, pasidažyti. Tai paskatina rūpintis savimi. Be abejo, tenka savo išvaizdai skirti daugiau laiko ir jėgų, bet dėl to tikrai verta pasistengti.
5. Mano vyrui labai patinka, kai dėviu suknelę. Jei anksčiau jo tekdavo ilgai prašyti, kad nupirktų man naują megztinį, dabar jis nuolat manęs klausia: „Gal nori įsigyti dar vieną suknelę? Gal tau reikia naujo papuošalo?“
6. Pradėjome su vyru kur kas mažiau pyktis. Svarbiausia – ginčai nebe tokie skausmingi ir greitai baigiasi. Kivirčų metu man tapo daug paprasčiau verkti, o ne rėkti kaip anksčiau. Taip pat greičiau pradėjome susitaikyti.
7. Tapau nebe tokia dirgli, pikta, niurgzli, ėmiau mažiau bambėti, piktintis ir jausti kitų nemalonių emocijų.
8. Vyras pradėjo dažniau dovanoti gėlių, lepinti dovanomis. Per tuos kelerius metus jis man padovanojo tiek nuostabių dalykų, apie kuriuos svajojau net septynerius metus. Gal dėl to, kad išmokau prašyti, įkvėpti ir padėkoti?
9. Man nebe taip sunku prašyti. Prašyti pagalbos, prašyti dovanų, prašyti pinigų, prašyti dėmesio... Tereikia tai daryti meiliai ir su šypsena.
10. Per tuos metus vyro atlyginimas padidėjo dukart. Maža to, jis atsisakė tų projektų, kurie siurbė iš jo energiją, ir ėmė įgyvendinti tuos sumanymus, apie kuriuos labai seniai svajojo. Jie vyrui teikia daug jėgų ir džiaugsmo.
11. Su suknelėmis ir sijonais į mano gyvenimą pasibeldė ir aksesuarai. Dabar suprantu, kad šie maži daikčiukai (auskarai, vėriniai, skarelės...) pabrėžia, paryškina moteriškumą. Tik jais galima nuolat keisti savo įvaizdį.
12. Važiuodama viešuoju transportu, pastebėjau, kad man dažniau pasiūlo atsisėti. Ne, tikrai ne dėl to, kad aš su vaiku ar laukiuosi. O dėl to, kad atrodau kaip moteris. Įdomiausia, jog vietą man užleidžia vyrai.
13. Pakito mano hormonų veikla. Tarkime, ant kojų auga mažiau plaukelių, menstruacijos nebėra tokios skausmingos, o plaukai ir oda atrodo kone idealiai.
14. Susidraugavau su rankdarbiais. Anksčiau buvau įsitikinusi, kad mano rankos tikrai nesutvertos kruopštiems, skrupulingiems darbams. O štai dabar piešiu mandalas, šiek tiek siuvu ir siuvinėju. Ir visa tai daro tos pačios rankos, kurioms anksčiau net paprasčiausia aplikacija buvo didelis iššūkis!
15. Man daug paprasčiau užsiimti moteriškais reikalais. Užsivilkai suknelę ir šauni į virtuvę ar tvarkytis. Šis procesas tapo daug paprastesnis ir teikiantis daugiau malonumo.
16. Tapo gerokai lengviau ugdyti savyje moteriškąsias savybes. Lengviau būti švelnesnei ir gerai, kai ant tavo kūno – suknelė.
17. Anksčiau dirbdavau ne tik savo darbą – labai daug padėdavau vyrui. Atėjus vakarui, jausdavausi nusivariusi nuo kojų. Dabar užsiimu tik tuo, kas yra mano ir kas man patinka. Net nebekyla jokių minčių užsiversti ant savo pečių krūvą darbų ir dirbti už kitus.
18. Eidama gatve nuolat pastebiu, kaip praeiviai manimi grožisi, žvilgčioja. Ir vyrai, ir moterys, ir net senutės. Ypač tada, kai vilkiu ilgą suknelę ir einu su savo vaikais.
19. Gatvėse itin mažai moterų su sijonais ir suknelėmis, tad nenuostabu, kodėl išsiskiriu iš minios.
20. Man nė nekyla minčių įsigyti kelnių. Drabužių parduotuvėse aš jų nė nepastebiu.
21. Galiu pasidžiaugti, kad, nors ir auginu du vaikučius, tapau daug energingesnė ir turinti daugiau jėgų. Daugiau suspėju padaryti.
22. Pakito mano santykis su Dievu. Kitaip žvelgiu į ritualus, taisykles, žinias. Panorau nerti giliau, daugiau pažinti Dievą ir sustiprinti savo meilę jam. Sutinku, jums tai skamba keistai, bet dabar aš jaučiu kur kas tvirtesnį ryšį su juo nei prieš kelerius metus. Gal ne be reikalo daug pasaulio religijų draudžia moterims dėvėti kelnes?
23. Mano gyvenime atsirado daug draugių, nors anksčiau man tai buvo nemenka problema. Ėmiau lengviau, paprasčiau bendrauti su moterimis. Maža to, toks bendravimas man ėmė teikti malonumą.
24. Supratau, ką pagaliau reiškia jaustis Moterimi. Išvydau gerokai daugiau teigiamų moteriškumo pusių ir, svarbiausia, savo kailiu patyriau tą skirtumą.
25. Išsižadėjusi kelnių, pradėjau rašyti straipsnius, vesti moterims skirtus užsiėmimus. Pagaliau suradau save, radau pusiausvyrą tarp šeimos ir savirealizacijos, saviugdos. Tai su niekuo nepalyginami pojūčiai.
26. Galiausiai noriu pasakyti, kad iš tiesų esu laiminga. Mano viduje yra ta ypatingoji šviesa, tas amžinos laimės jausmas. Net jei aplink vykstantys įvykiai nėra džiuginantys, su manimi visuomet yra mano šviesa.
Tad tegyvuoja suknelės ir sijonai, aksesuarai ir šukuosenos! Viskas, kas moteriška, – moterims. Viskas, kas vyriška (šiuo atveju kalbu ir apie kelnes), imkime ir pagaliau atiduokime vyrams.
Mes galime pakeisti pasaulį. Moteriškai. Tiesiog užsiimdamos savo reikalu. Likdamos Moterimis.
Noriu įkvėpti moteris būti moterimis!
