Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nutukimas ir antsvoris: kaip jis susijęs su jūsų pajamomis

Pasauliniu mastu antsvorio ir nutukimo problema jau viršijo 2 mlrd. gyventojų ribą. Taigi, neišvengiamai kyla klausimas – kas dėl to kaltas?
Nutukęs vyras.
Nutukęs vyras. / Fotolia nuotr.

Naujausia statistika tiesiog šokiruoja – vien Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo nutukimo kenčia kas ketvirtas šalies gyventojas (27,7 proc.)*. Panašių pavyzdžių apstu ir Europoje – tarp labiausiai „nutukusių“ valstybių čia pirmauja Didžioji Britanija, Islandija ir Malta. 

Vyrauja populiari nuomonė, kad dėl didėjančio antsvorio ir nutukimo kalta auganti Vakarų pasaulio ekonomika ir perteklinis vartojimas. Kai pasiūla viršija realią maisto paklausą, vakariečiai, regis, jau spėjo pamiršti, kas yra saikas. Toks užmaršumas ilgainiui kaupiasi perteklinių riebalų pavidalu.

Vakariečiai, regis, jau spėjo pamiršti, kas yra saikas. Toks užmaršumas ilgainiui kaupiasi perteklinių riebalų pavidalu.

Vis dėlto sociologiniai duomenys rodo ką kita. Remiantis JAV sociologų atliktais tyrimais, pastebimas atvirkštinis ryšis tarp gyventojų pajamų ir nutukimo. Pasirodo, kad mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau turi antsvorio ar kenčia nuo nutukimo.

Pasak sociologų, tai lemia pajamų paskirstymas – didžiąją dalį gautų pajamų gyventojai išleidžia būstui ir kitoms būtinoms išlaidoms padengti, taupydami kokybiškų maisto produktų ir fizinio aktyvumo sąskaita.

Panašios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. 2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktas tyrimas parodė, jog net 18 proc. suaugusių šalies vyrų ir 19 proc. moterų kenčia dėl nutukimo, o atitinkamai 61 ir 44 proc. turi didesnį ar mažesnį antsvorį. Pasak specialistų, tai lemia ir augantis didelę energetinę vertę turinčių maisto produktų vartojimas bei mažėjantis fizinis aktyvumas.

Taip pat skaitykite: Metam pilvą: nuo kokio maisto didėja liemens apimtis

Sveikatingumo tinklo „Impuls“ asmeninė trenerė Ieva Juknytė sako, kad dabartinė situacija primena užburtą ratą. „Antsvoris ir nutukimas visame pasaulyje pripažįstami kaip opi XXI a. problema – apie tai vis dažniau kalbama mokyklose ir kitose švietimo institucijose, o šalių vyriausybės investuoja į sveikos gyvensenos skatinimą.

Deja, atėjus laikui imtis realių veiksmų, mažas pajamas gaunantys gyventojai atsiduria dviprasmiškoje situacijoje – norėdami investuoti į savo sveikatingumą, jie privalo atsisakyti kitų dalykų. Galiausiai vis tiek nugali natūralūs organizmo poreikiai – visų pirma, maistas“, – svarsto I. Juknytė.

Pasak jos, kaltųjų paieškos, visų pirma, turėtų prasidėti pačių galvose. „Tai žmonių sąmoningumas ir supratimas, kad rūpinimasis savo kūnu, visų pirma reiškia ne figūros dailinimą, o sveikatos gerinimą“, – sako trenerė ir pastebi Lietuvoje vykstančius pokyčius.

Taip pat skaitykite: Kaip numesti svorio probleminėse kūno vietose

Dažniausiai į specialistus kreipiasi antsvorio turintys jauni, 27–29 metų, žmonės, tuo tarpu vyresnius, 30­–35 metų, kankina ir pirmo laipsnio nutukimas.

„Pastaruoju metu net apie 80 proc. nusprendusių pradėti lankyti sporto salę tai daro vedami ne tik noro vizualiai pagerinti išvaizdą, bet atsikratyti jų sveikatai ir gyvenimo kokybei kenkiančio antsvorio. Deja, ne visi jų patys supranta to svarbą sveikatai – vienus pradėti aktyviai mankštintis paskatina draugai ar aplinkos spaudimas, kitus netgi atgina gydytojai“, – sako trenerė.

Paklausta, ar savo darbe dažnai susiduria su akivaizdaus nutukimo kamuojamais žmonėmis, trenerė pastebi, kad dažniausiai į specialistus kreipiasi antsvorio turintys jauni, 27–29 metų, žmonės, tuo tarpu vyresnius, 30­–35 metų, kankina ir pirmo laipsnio nutukimas (kūno riebalų masė sudaro daugiau nei 30 proc. moterų ir daugiau nei 20 proc. vyrų kūno masės). Pasak specialistės, šiais atvejais gali padėti subalansuota mityba ir aktyvi fizinė veikla, tuo tarpu esant antro laipsnio nutukimui (kai riebalų masė viršija 40 proc. kūno masės), būtina kreiptis į gydytojus.

Pasak Ievos Juknytės, paprasto atsakymo, kaip išspręsti nutukimo problemą, nėra. Tam reikalingi kompleksiniai sprendimai, apimantys tiek sąmoningumo ugdymą, tiek mitybos reguliavimą ir aktyvią fizinę veiklą. Priešingu atveju problemą galima nugalėti tik trumpam laikotarpiui – vėliau ji ne tik sugrįžta, bet ir yra dar sunkiau įveikiama.


*Tyrimų bendrovės „Gallup“ duomenys, 2014.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais