Žinią apie žaliąjį maistą viena pirmųjų ėmė skleisti Olga Dzindzeleta, pirmojo žaliavalgių restorano Lietuvoje „Raw Raw“ įkūrėja, šiuo metu kitokios mitybos idėją skleidžianti Vilniuje esančiame #Fresh sode ant stogo.
– Jau septynerius metus valgote tiktai žalią maistą. Ar dažnai tenka atsakinėti į klausimą, kaip tapote žaliavalge?
– Dažnai, nors, tiesą sakant, taip nutiko visai atsitiktinai. Išgirdau, jog yra tik žalią maistą valgančių žmonių ir susidomėjau. Pradėjau ieškoti informacijos – daug laiko praleidau internete. Kuo daugiau gilinausi, tuo racionalesnis man atrodė sprendimas maitintis būtent taip. Termiškai ir chemiškai neapdorotas maistas natūraliai išsaugo visas savo gerąsias savybes, nepraranda sukauptos saulės energijos. Todėl logiška, jog valgant tokį maistą žmogus jausis žvalus, sveikas, energingas. To norėjau ir aš. Daugelis žmonių kardinalių gyvenimo pokyčių imasi susidūrę su rimtomis sveikatos problemomis, tačiau mane keistis paskatino smalsumas.
– Ar sunku buvo rasti bendraminčių?
– Žaliavalgystę praktikuojančių lietuvių prieš septynerius metus nepažinojau ir tuo metu neteko girdėti, kad tokių apskritai butų. Bent jau aš savo kely jų nesutikau, Lietuvoje anuomet niekas apie žaliavalgystę nekalbėjo. Mano pirmieji bendraminčiai buvo užsieniečiai, kuriuos atradau internete, domėdamasi žaliąja mityba. Pirmieji bendravimai taip ir vyko – nuotoliniu būdu. Laikui bėgant žaliavalgių bendraminčių atsirado ir Lietuvoje.
– Jaučiate, kad žaliavalgystė mūsų šalyje sparčiai populiarėja?
– Išties, žaliavalgystė Lietuvoje įgauna pagreitį. Žmonės tokia mityba ypač pradėjo domėtis po vienos televizijos laidos. Prie populiarinimo prisidėjo ir mūsų prieš ketverius metus įkurtas žaliojo maisto restoranas. Jį atidarydami būtent to ir siekėme – skleisti žinią, populiarinti žalią gyvenimo būdą. Didesnis žmonių susidomėjimas jaučiasi vien prisiminus, kiek lankytojų buvo prieš tuos ketverius metus ir kiek dabar. Žinoma, ne visi restorano lankytojai yra visiški žaliavalgiai. Vieni ateina profilaktiškai paįvairinti savo racioną sveikais patiekalais, kiti apsilanko vedini smalsumo.
– Tačiau būti žaliavalgiu nėra taip jau paprasta, juk išalkęs neužsuksi į bet kurią kavinę papietauti?
– Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Pastaraisiais metais atsirado nemažai naujų į žalią maistą orientuotų kavinių, o plataus profilio restoranai praplėtė savo meniu žaliavalgių patiekalais. Tai rodo, jog paklausa auga, tad didėja ir pasiūla. Džiugu, kad dabar gali nueiti į daugelį maitinimo įstaigų ir gauti žaliavalgių patiekalų, nereikia ieškoti specifinių šio maisto kavinių. Žaliavalgystė tampa vis lengviau prieinama kiekvienam gyventojui.
– Ar nemanote, kad žaliavalgystė tampa labiau mada nei sąmoningu gyvenimo būdu?
– Dažnai girdžiu tokį klausimą bei pastebėjimą. Žaliavalgystė tikrai tampa madinga Lietuvoje, tačiau nematau tame nieko blogo, jei ji atneša gerus dalykus. Jeigu žmogus pabandė gyventi sveikai, maitintis žaliu maistu, jis jau pajuto tą savijautos skirtumą, galbūt tai paskatins jį ir toliau taip gyventi. Net pasibaigus madai žmogus prisimins, kaip jis jautėsi tuo metu, ir gali būti, kad tai taps jo gyvenimo būdu. Dar vienas žaliavalgystės mados privalumas – taip daug greičiau ir daugiau žmonių sužino apie sveiką gyvenseną. Tad, šiuo atveju, madingu būti sveika.
– Kokie tie esminiai pokyčiai, kurie taip žavi žmogų, pradėjusį maitintis žaliuoju maistu?
– Iš tiesų pasikeičia labai daug kas. Keičiasi ne tik maistas, kuris atsiranda ant tavo stalo, bet ir savijauta. Dingsta nuovargis, gali visą dieną judėti kaip užsuktas varikliukas, nuveikti gerokai daugiau nei anksčiau ir visuomet esi pilnas jėgų. Pakinta ir požiūris į gyvenimą, žmones, santykius su jais ir su gamta, gyvūnais. Ėmus žaliai maitintis keičiasi ir dvasiniai dalykai. Žaliavalgystė nėra tik maitinimosi būdas, tai ir kitoks mąstymas, kitoks aplinkos suvokimas ir priėmimas – visa gyvenimo filosofija. Aš pati anksčiau nemaniau, jog per maistą mes galime gauti ramybę arba atvirkščiai – susierzinimą; džiaugsmą, ar liūdesį. Svarbu ne tik tai, ką suvalgai, bet ir tai, kaip patiekalą paruoši, jį pateiki.
Pastebiu ir tai, kad žaliavalgystė yra ir užkrečiama. Pavyzdžiui, absoliučiai visos mano restorane dirbančios merginos kažką pakeitė savo gyvenime. Mažų mažiausiai – požiūrį, o daugelis jų ir maitinimosi įpročius. Tos, kurios grįžta po mokslų ar studijų dirbti į restoraną, kaskart pasiguodžia, kaip buvo išsiilgusios žalio maisto kvapų, skonių ir tos geros energijos.
