Medicinos diagnostikos ir gydymo centro chirurgas onkologas, didžiulę patirtį odos onkologijoje sukaupęs gydytojas Jonas Rėklaitis įsitikinęs, kad kova su odos vėžiu bus sėkminga, jei žmogus rūpinsis savimi.
Susirūpinti reikia tuomet, kai apgamas pakeičia formą arba spalvą, kai greitai didėja, ima niežtėti arba kraujuoti.
„Turime įprasti kasmet tikrintis sveikatą, atlikti kraujo tyrimus, padaryti plaučių nuotrauką, taip pat kruopščiai apžiūrėti savo kūną ir atkreipti dėmesį į odos pakitimus. Anksti pastebėtas vėžys šiandien yra sėkmingai gydomas“, – sako beveik keturiasdešimties metų chirurgo patirtį turintis gydytojas.
Kiekvienais metais Lietuvoje diagnozuojama 350–400 melanomos atvejų. „Jei lyginsime su kitomis vėžio formomis, tai nėra dideli skaičiai, – sako J.Rėklaitis. – Užtat odos vėžio atvejai skaičiuojami tūkstančiais. 2014 metų statistika rodo, kad apie 85 procentai ligonių, kuriems buvo diagnozuota melanoma, išgyveno penkerius metus. Rezultatai neblogi, tačiau turime prisiminti, kad kuo anksčiau pastebėsime odos pakitimus, tuo daugiau turėsime sėkmingo gydymo galimybių.“
Melanoma dažniausiai serga vidutinio amžiaus vyrai ir moterys. „Vaikai šia liga serga ypač retai, – sako gydytojas. – Žinau atvejį, kai kūdikis gimė su melanoma. Per savo praktiką esu matęs keletą sergančių paauglių, tačiau tai išskirtinai reti atsitikimai. Melanoma pavojinga, nes dažnai atsiranda lyg iš niekur, neveikiama jokių rizikos veiksnių.“
Per daugybę darbo metų gydytojas J.Rėklaitis patyrė, kad pačios pavojingiausios melanomos išsivysto ne iš apgamų, kaip dažniausiai linkę manyti pacientai.
„Tik retas iš mūsų neturi dėmelės ant kūno, – teigia gydytojas. – Jei visos melanomos išsivystytų iš apgamų, galbūt geriau žinotume, kaip su jomis kovoti. Tačiau itin dažni atvejai, kai jokių įtarimų nekėlęs odos darinys – pigmentinė dėmė, kraujosruva, negyjantis spuogas, metų metus neišnykstanti nuospauda, tampa didžiule problema. Standartinis atvejis – išaugo neaiškus spuogelis, žmogus kreipėsi į pažįstamą chirurgą, dermatologą ar kosmetologą, jam pašalino. Bet po kurio laiko smogia melanoma. Būna, kad netgi ne toje vietoje, kur išpjauta.“
Gydytojas sako, kad apie pavojingą ligą dažnai pakužda mediko nuojauta ir daugybės metų patirtis. Melanomą jis prilygina kraujo ligoms – limfomai ir kraujo vėžiui, mat liga plinta žaibiškai, o metastazių gali atsirasti įvairiuose audiniuose.
„Yra buvę, kad po galvos auglio operacijos paaiškėja, jog auglys smegenyse – melanomos metastazė. Kur židinys – neaišku. Ir prognozė, žinoma, nieko gero nežada“, – pasakoja specialistas.
Pirmoji melanomos stadija, tikina gydytojas J.Rėklaitis, sėkmingai gydoma, tačiau kai pacientas į gydytojo kabinetą ateina su kraujuojančiu apgamu ar odos dariniu, padėti jam dažnai būna sunku. „Ne visi apgamai prognozuoja melanomą, – sako medikas. – Būna, kad pacientui pašaliname 30 ar 40 apgamų ir nė viename jų nerandame piktybinių ląstelių. Susirūpinti reikia tuomet, kai apgamas pakeičia formą arba spalvą, kai greitai didėja, ima niežtėti arba kraujuoti.“
Intensyvi saulė neabejotinai kenkia odai, bet slapukės melanomos dažniausiai atsiranda ne tose vietose, kurias pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, o tose, kurias dažniausiai dengia drabužiai.
„Vyrams dažniausiai ant krūtinės ir nugaros, moterims – ant kojų ir rankų“, – sako gydytojas ir pataria vengti saulės spindulių.
Juk pasikeitusi odos spalva, įdegis yra organizmo gynybinė reakcija. Nuo seniausių laikų žmonės saugojosi saulės – tepėsi dažais, riebalais. Saulė sendina odą, ji sausėja, atsiranda dėmių, kurios kada nors gali tapti odos vėžio priežastimi. „Jei gyventume iki 130 metų, greičiausiai visi sirgtume odos vėžiu. Laimė, kad jis – beveik 100 procentų išgydomas“, – liūdnas prognozes išsklaido gydytojas.
Melanomą specialistas prilygina kraujo ligoms – limfomai ir kraujo vėžiui, mat liga plinta žaibiškai, o metastazių gali atsirasti įvairiuose audiniuose.
Pastebėta, kad vyresnio amžiaus pacientams melanomos prognozė yra ne tokia optimistinė kaip jauniems. Vyrai paprastai delsia kreiptis į gydytoją, pasirodo tuomet, kai melanoma būna gerokai pažengusi. Moterys – rūpestingesnės.
„Šviesiaplaukiai, blyškią odą turintys žmonės turėtų rūpestingiau apžiūrėti odą, – sako onkologas J.Rėklaitis. – O ir visi kiti jokiais būdais nenumoti ranka į atsiradusius odos pokyčius. Žmogaus smegenyse įsijungia įdomūs mechanizmai – gal rytoj, o gal prabusiu – nebebus? Liūdna, kai ant operacinio stalo atsiduria pacientas su kraujuojančia žaizda. Nedaug ką gali padaryti, kai liga išplitusi. Gydytojas nėra visagalis, jei pats žmogus savimi nesirūpina.“
Sėkmingą piktybinių odos ligų gydymą lemia ankstyva diagnostika. Esant pirmai stadijai, išgyvenimo galimybė siekia beveik 98 proc., antrai – tik 74–75 proc., o ketvirtai – vos 21 proc.