Tiesa, kad peršalti galite bet kurio sezono metu – tiek pavasarį, tiek vasarą, tiek rudenį, bet dažniausiai, žinoma, peršalimas užpuola žiemą.
Gripas – sezoninė, užkrečiama virusinė liga, kurią kasmet sukelia vis kitas gripo virusas, puolantis tik rudenį arba šalčiausiu metų laiku, kuomet prasideda gripo sezonas, trunkantis maždaug nuo spalio mėnesio iki pat balandžio ar net gegužės.
Peršalimas pasireiškia užsikišusia nosimi, kartais čiauduliu, ašarojimu, gerklės, galvos skausmu, „šlapiu“ kosuliu, bendru kūno silpnumu. Simptomai pasirodyti gali praėjus net keletui dienų po užsikrėtimo ir vystytis pamažu, tęstis maždaug 1–2 savaites.
Gripo pradžia yra labai staigi ir stipri, dažnas net gali pasakyti valandą, kada ji užklupo. Šiai ligai būdingas didelis bendras kūno silpnumas, kurį dažniausiai sukelia stipriai pakilusi temperatūra, galinti užsitęsti iki kelių savaičių, taip pat daug stipresni galvos, akių obuolių ir krūtinės skausmai. Užklupus gripui sloga ar čiaudulys kamuoja tik itin retais atvejais.
Gripas itin pavojingas vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar žmonėms, sergantiems įvairiomis kvėpavimo takų ligomis ar turintiems alergijų. Ilgai negydomas jis gali sukelti dar rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Dažniausios komplikacijos: virusinis plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas (otitas), širdies raumens uždegimas (miokarditas), galvos smegenų dangalų, galvos smegenų uždegimas (encefalitas, meningitas) ar raumenų uždegimas.
Gripo ir peršalimo simptomų skirtumai
| Simptomai | Peršalimas | Gripas |
| Temperatūra | retai | maždaug 37–38 laipsnių temperatūra nenukrinta 3–4 dienas |
| Šaltkrėtis | nebūdingas | kamuoja maždaug 50 proc. gripu užsikrėtusių žmonių |
| Raumenų skausmai | nebūdingi, tačiau jei atsiranda, būna labai silpni | labai būdingi ir dažnai būna ganėtinai stiprūs |
| Galvos skausmai | nebūdingi | dažniausiai būdingi ir labai staigiai atsiranda |
| Jėgų netekimas, silpnumas | būdingi, tačiau simptomai ilgai netrunka | labai būdingi, kartais visiškai dingsta jėgos net 3–4 savaitėms |
| Kosulys | būdingas, dažnai atsiranda skreplių | dažniausiai kosulys būna sausas ir gali trukti net 3–4 savaites |
| Čiaudulys ir užsikišusi nosis | labai būdingas, dažniausiai sloga trunka maždaug savaitę | kartais būdingi |
| Gerklės skausmas | labai būdingas | kartais būdingas |
| Diskomfortas krūtinės srityje | kartais būdingas, bet nebūna labai stiprus | labai būdingas, neretai jaučiamas stiprus krūtinės skausmas |
| Pykinimas ir viduriavimas | visiškai nebūdingas | nelabai būdingas, jei ir pasitaiko, tai tik vaikams |
Gydymas liaudiškomis priemonėmis
1 būdas: šilta arbata
Šilti skysčiai išplečia kraujagysles ir aktyvina prakaitavimą. Citrina – tai ne tik imunitetui reikalingas vitaminas C, bet ir natūralus antiseptikas. Medus turi baktericidinį poveikį, skatina geresnį vitaminų pasisavinimą bei normalizuoja medžiagų apykaitą.
Receptas: užplikykite juodąją arbatą, įdėkite medaus ir citrinos griežinėlį. Šiuo atveju galioja taisyklė: kuo daugiau – tuo geriau. Tiesa, arbata turi būti ne karšta, o šilta. Jeigu peršalimo simptomus lydi gerklės perštėjimas, medų ne tik dėkite į arbatą, bet ir sučiulpkite medaus šaukštelį atskirai, neužsigerdami jokiais skysčiais.
2 būdas: avietės
Avietės ne tik skatina prakaitavimą, bet ir mažina karščiavimą. Aviečių uogose gausu ne tik vitamino C, bet ir silicio rūgšties – natūralaus aspirino. Be to, šių uogų lapuose ir vaisiuose esantys taninai slopina uždegiminius procesus. Aviečių arbatą galima ne tik gerti, bet ir skalauti ja gerklę.
Receptas: užplikykite 100 g šviežių aviečių, 2 valg. š. aviečių uogienės ir 2 valg. š. aviečių lapų (arba džiovintų aviečių uogų) stikline verdančio vandens ir leiskite pastovėti 15–25 min.
3 būdas: česnakai
Česnakai – natūralus, gamtos dovanotas antibiotikas. Česnakuose esantys fitoncidai pasižymi antimikrobinėmis savybėmis.
Receptas: santykiu 1:1 sumaišykite sutrintą česnaką (arba česnakų sultis) ir medų. Šią masę, užsigerdami stikline vandens, vartokite po 1–2 arbat. š. du kartus per dieną.
Nors česnakai iš tiesų padeda mažinti slogą ir nosies užgulimą, nerekomenduojama lašinti česnakų sulčių tiesiai į nosį. Toks būdas gali stipriai nudeginti nosies gleivinę. Norėdami česnakais gydyti slogą, susmulkinkite kelias česnakų skilteles, gautą masę suvyniokite į marlę ir palaikykite prie kiekvienos nosies šnervės 5–7 min.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl česnakas netinka lieknėjantiems?
4 būdas: pienas
Pieno sudėtyje yra triptofano – amino rūgšties, kuri pasižymi raminančiomis savybėmis. Be to, piene gausu mūsų imuninei sistemai reikalingų fermentų.
Receptas: vienam litrui pieno reikės 4–5 valg. š. medaus, po pusę arbat. š. vanilės, muskato ir cinamono, kelių žirnelių kvapiųjų pipirų ir lauro lapelio. Visus ingredientus sudėkite į indą su pienu, užvirinkite ir leiskite pastovėti 5 min.
5 būdas: imbieras
Ši arbata puikiai sušildo, stiprina imunitetą, didina darbingumą.
Receptas: stiklinėje karšto, bet ne verdančio vandens ištirpinkite 1 valg. š. medaus, įpilkite 1 valg. š. citrinų sulčių, 0,5 arbat. š. sutarkuotos imbiero šaknies. Skoniui pagerinti į arbatą galite įdėti kelis lapelius džiovintų mėtų.
