O kas, jeigu jūs vis tik nesate laimingi? Arba bent jau dažniausiai taip nesijaučiate? Kas jeigu jums kur kas artimesnės emocijos yra ne laimė, o liūdesys, kaltė ar pyktis?
Pasak pozityviosios psichologijos lektoriaus dr. Timothy Lomo, neigiami jausmai yra ne tik normalu ir natūralu, bet net ir jie gali tapti tiesiausiu keliu tos išsvajotosios laimės link.
„Šios emocijos nėra blogos. Dažnai jos yra visiškai tinkamos. Maža to, kad ir kokios neigiamos emocijos tam tikru momentu gali būti skausmingos, jos mums gali atnešti itin galingas žinias, kurios, tinkamai panaudotos, gali padėti mums susikurti kur kas džiaugsmingesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą.
Galbūt ir nepasirinksime, kada norime šių negatyvių emocijų ir kada – ne, tačiau mes bent jau galime išnaudoti jas savo naudai“, – tikina pozityviosios psichologijos lektorius.
T.Limas portalui „The Dailymail“ atskleidžia, ką daryti, kad negatyvios emocijos išeitų mums į naudą.
Liūdesys
Liūdesys – tai tamsi ir niūri vieta, kurią turbūt retas iš mūsų norėtų savanoriškai aplankyti. Vis tik net ir į liūdesį galime pažvelgti šiek tiek kitaip...
Dažniausiai liūdesys mus užklumpa, kuomet mums rūpintys žmonės, ryšiai, vietos ar netgi tam tikri objektai atsiduria ant išnykimo ribos arba yra pažeidžiami. Juk liūdesys – tai visų pirma mūsų meilės ir rūpesčio išraiška.
Asmeniškai aš pats didžiausią liūdesį patyriau po išsiskyrimo su mylima moterimi, kuomet ji nusprendė mane palikti. Pamenu, tuo metu jaučiausi tiesiog siaubingai. Tarsi perplėštas per pusę, o nepamatuojamo dydžio liūdesį lydėjo ir kiti ne patys maloniausi jausmai: pasimetimas, sutrikimas, pažeista ir sutrypta savivertė...
Žinote, kaip atrodė mano dienos? Aš tiesiog eidavau į darbą ir iš jo sugrįždavau. Daugiau nebebuvo nieko. Tarytum atsitraukiau nuo viso pasaulio ir susisukau į siaurutėlį savo kokoną. Tačiau šis atsitraukimas, emocinis mano skausmas ir liūdesys turėjo apsaugančią funkciją.
Kuomet esame labiausiai pažeidžiami, liūdesys priverčia mus atsiriboti ir atsitraukti, kad saugiame prieglobstyje išsilaižytume savo žaizdas ir vėl sustiprėtume.
TAIP PAT SKAITYKITE: Emocijų paleidimo instruktorius Rytis Lukoševičius: „Norite būti laimingi? Nebesinešiokite savo skausmo“
Tad jei labai liūdite, nebėkite nuo to, priimkite ir šią savo emociją. Atminkite, kad po liūdesio ir vėl pajusite džiaugsmą, bent jau tada, kai jis atliks savo atkuriamąjį darbą.
Liūdesys turi ir daugiau naudos – jis padeda realistiškiau vertinti žmones, jis atveria akis ir padeda suprasti, kad galbūt partneris, kuris jus paliko, buvo pernelyg žiaurus ar suteikė jums pamoką, kurią turėjote išmokti. Jei taip galvosite, liūdesys atvers jums kitokią ateities perspektyvą.
Kaltė
Tam tikru gyvenimo momentu kaltė smogia net ir patiems švenčiausiems iš mūsų. Ją justi galime įskaudinę mylimus žmones, išdavę brangių asmenų pasitikėjimą ar netgi matydami vargstančius asmenis. Vis tik kaltė gali paversti mus geresniais žmonėmis.
Kuomet esame labiausiai pažeidžiami, liūdesys priverčia mus atsiriboti ir atsitraukti, kad saugiame prieglobstyje išsilaižytume savo žaizdas ir vėl sustiprėtume.
Įsivaizduokite išties pragarišką dieną – jūs daugiau kaip dešimt valandų praleidote darbe, nuolat klausydami nepatenkinto viršininko skundų, jūsų atžala mokykloje ir vėl prisivirė košės, tad buvote pakviesti į „paskaitą“, kaip derėtų auklėti savo vaikus. Maža to, jūsų partneris pamiršo nupirkti reikiamų produktų, tad vakarienės šiandien nebus.
Savo nusivylimo, įniršio ir pykčio sūkuryje sulaukiate skambučio iš mamos ir netikėtai pratrūkstate – ji tampa jūsų išsiliejimo objektu. Vėliau jus apima kaltė – juk mama nekalta dėl to, kad jums buvo sunki diena, tad taip ją apšaukti buvo mažų mažiausiai nesąžininga.
Vis tik šį juntamą kaltės jausmą galite išnaudoti savo naudai. Labai dažnai tik suklydę mes atrandame motyvacijos tobulėti ir augti.
Pabandykite save paanalizuoti – kas sukėlė tokią jūsų reakciją? Ar pratrūkote dėl juntamo streso, nuovargio, o gal yra gilesnių problemų? Kaltės jausmas rodo, kad norite keisti savo elgesį, tad savianalizė padės žengti pirmuosius žingsnius. Paaiškinkite savo protrūkio motyvus visų pirma sau, o tada – ir tiems, kuriuos įskaudinote.
Pyktis
Kada paskutinį kartą jautėte pyktį? Galbūt jį išprovokavo giliai palikta žaizda (mylimojo, draugo ar artimo žmogaus išdavystė), o gal jį sukėlė kasdieniškesni dalykai (spūstys kelyje, pamestas auskaras)?
Provokacijų gali būti pačių įvairiausių ir, atrodo, jos visos sukelia vieną ir tą patį pykčio jausmą – tą akimirką žybteli įniršis ir per kūną persirita sprogstamoji jo banga.
Vis dėlto įniršis yra dviejų rūšių. Užstrigę spūstyje mes patiriame labiau susierzinimą, o ne tikrą pyktį ir, tarsi maži vaikai, treptelime koja dėl šios situacijos nesąžiningumo („na, kodėl būtent dabar, kodėl man?“).
Tačiau ir šis susierzinimas gali pateikti įdomių įžvalgų apie mus pačius. Dažnai juntamas pyktis prie vairo gali padėti mums suprasti, kad derėtų ugdytis savo kantrybę ir galbūt užsirašyti į meditacijos pamokas ar kad derėtų keisti važiavimo maršrutą.
Visai kitas reikalas yra giliai paliktos žaizdos išprovokuotas pyktis. Šiuo atveju jis gali būti pateisinamas, tik svarbu su juo tinkamai susidoroti. Neužspauskite pykčio savyje ir nebėkite nuo jo, verčiau pykčio energiją išnaudokite savo naudai: siekdami užsibrėžtų tikslų, tobulėdami ar galiausiai – sportuodami.
Leiskite juntamam pykčiui paversti jus sėkmingesniu žmogumi, kad jus įskaudinę žmonės pamatytų, kaip tai jus sustiprino.
Nerimas
Jį jausti retkarčiais visiškai normalu. Labai dažnai mūsų juntamas nerimas – tėra ženklas, kad išbandome savo galimybių ribas ir ruošiamės žengti mūsų pačių dar nepramintais takais. Tai naudingas jausmas, nes jis ne tik padeda mums eiti į priekį, bet ir apsaugo nuo galimos rizikos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Olegas Lapinas: „Slopinate savo skausmą, pyktį ar baimę? Galimos pasekmės – ligos ir nusikaltimai“
Tad jei jaudinatės dėl pažinties su nauju žmogumi, eidami į darbo pokalbį ar organizuodami renginį, galvoje permąstykite visus blogiausius galimus scenarijus, kurie gali ten nutikti, ir raskite jiems sprendimus.
Ir kiekvieną kartą, kai jusite nerimą, nelaikykite to trūkumu. Verčiau priimkite šį jausmą ir atminkite, kad įveikę jį žengsite iš savo komforto zonos. O juk naujos patirtys gali atverti naujus ir įdomius gyvenimo skyrius.
Adaptuota pagal dr. Timothy Lomas knygą „The Positive Power Of Negative Emotions“.
