Viena tokių – pas mus mažai girdėta Šangrilos dieta, prieš devynerius metus sukurta amerikiečių psichologijos profesoriaus Setho Robertso.
2006-aisiais jis išleido ilgamete patirtimi paremtą knygą „Šangrilos dieta“ („The Shangri-La Diet“). Profesorius pasiūlė itin paprastą būdą numesti svorio, tad knyga akimirksniu tapo bestseleriu ir išgarsino autorių visame pasaulyje.
Keistai ir įmantriai skambantį pavadinimą dietai S. Robertsas išrinko neatsitiktinai. Šangrila – tai išgalvota, mistinė vieta britų literatūros klasiko Jameso Hiltono romane „Dingęs horizontas“, rojaus žemėje sinonimas.
S. Robertso manymu, Šangrila yra būtent ta vieta, kur į gyvenimą žvelgiama ramiai ir išmintingai, netrokštama nepasiekiamų tikslų ir nepuoselėjamos tuščios iliuzijos. Būtent toks turėtų būti kiekvienos mūsų požiūris ir į savo sveikatą bei lieknėjimą.
Psichologinis apetitas
Viskas prasidėjo nuo vienos viešnagės Paryžiuje, kurios metu S. Robertsui teko gurkšnoti neragautų gėrimų. Jie buvo ne tik neaiškios sudėties ir nepažįstamo skonio, bet ir itin kaloringi.
Taip pat skaitykite: Pakeitę 6 valgymo įpročius, nereikalingų kilogramų atsikratysite lengviau
Nė gramu nepasunkėjęs mokslininkas iškėlė hipotezę, kad didelę reikšmę priaugamam svoriui turi maisto, kuriam teikiame pirmenybę, skonis. Lieknėjimą vertindamas psichologiniu požiūriu, profesorius pamėgino įrodyti, kad tarp skanaus maisto ir mūsų papildomų kilogramų egzistuoja tiesioginis ryšys. Svoris auga ne dėl per didelio kalorijų kiekio, o dėl organizmo reakcijos į maistą – ją galima pavadinti skonine atmintimi.
Gerai žinoma, kad apetitas gali būti ir psichologinis, ir fiziologinis. Pastarasis susijęs su gliukozės kiekiu kraujyje. Kai gliukozės, arba, paprasčiau tariant, cukraus, lygis krinta (tai įvyksta praėjus maždaug 4 valandoms po valgio), į galvos smegenis siunčiamas tam tikras signalas. Kai gliukozės lygis normalizuojasi, organizmas vėl nurimsta.
O psichologinis apetitas susijęs su asociatyviąja atmintimi. Pavyzdžiui, kai žiūrime kulinarinę laidą arba matome gražią šokolado pakuotę, pajuntame norą valgyti tik dėl asociacijų su skaniu maistu.
Pagrindiniai dietos principai
Pirmasis ir pats svarbiausias – atsikratyti psichologinio apetito. S. Robertso įsitikinimu, organizmą galima apgauti, valgant ne itin skanų, tačiau kaloringą maistą mažais kiekiais. Kaip bazinį dietos elementą profesorius siūlo kokybišką gryną alyvuogių aliejų ir fruktoze pasaldintą vandenį (6 šaukštai fruktozės litrui vandens).
Nedidelis puodelis (75 g) tokio vandens turi 240 kcal, panašiai tiek ir du valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus. Jūsų mitybos planas nesikeičia: maitinatės taip, kaip ir anksčiau, tik likus valandai iki valgymo du kartus per dieną išgeriate puodelį saldinto vandens arba nuryjate du šaukštus aliejaus.
Taip pat skaitykite: Alyvuogių aliejaus stebuklas – 3 šaukštai padės numesti svorio ir ilgiau gyventi
Po kurio laiko, S. Robertso teigimu, organizmas nustos norėti įprasto maisto kiekio, nes kalorijų gaus iš neskanių, psichologinio apetito nekeliančių produktų.
S. Robertso įsitikinimu, organizmą galima apgauti, valgant ne itin skanų, tačiau kaloringą maistą mažais kiekiais.
Be to, profesorius ragina griežtai atsisakyti gazuotų gėrimų, o vietoj saldumynų mėgautis džiovintais vaisiais. Taip pat rekomenduojama valgyti kuo daugiau ląstelienos turinčių produktų: daržovių, visadalių grūdų duonos.
Šitaip maitindamasi nepamirškite ir šiek tiek pajudėti. Pasak dietos autoriaus, jam pavyko atsikratyti 20 kg antsvorio, ir pastaruosius aštuonerius metus išlaikyti stabilų svorį.
Kita nuomonė
Nemažai dietologų skeptiškai vertina šią dietą. Vieniems ji atrodo nevisavertė, kiti tvirtina, kad gerų rezultatų lieknėjantys gali tikėtis, tik kai maistas valgomas su malonumu. Daugeliui žmonių grynas aliejus gali sukelti vėmimo refleksą arba kitokių nemalonių pojūčių.
Be to, dieta neištirta kliniškai, ji remiasi tik autoriaus patyrimu. Tačiau visi sutinka, kad įveikti psichologinį apetitą – tiesus kelias į lieknėjimą.
