Čikagoje įsikūrusio Loyola universiteto medicinos centre dirbantis sportininkų gydytojas Jamesas Wingeris portalui huffingtonpost.com tikina, kad besaikis vandens vartojimas gali pakeisti organizmo skysčių pusiausvyrą taip, kad natrio kiekis kraujyje taps grėsmingai žemas.
Tuomet gali pasireikšti hiponatremija, kuri dažnai nepastebima arba klaidingai palaikoma kitomis įprastinėmis fizinio krūvio sukeliamomis būklėmis.
Ir nors ši mirtinai pavojinga būklė dažniausiai būdinga itin intensyviai sportuojantiems asmenims, gydytojas tikina, kad hiponatremija ištikti gali bet kurį.
„Hiponatremijos simptomus pastebėti labai sunku, mat dažniausiai jie praktiškai tokie patys, kokie būna žmogui po didelio sportinio krūvio. Gali apimti silpnumas, dingti ar susilpnėti koncentracija ir atsirasti didelis nuovargis.
Taip pat skaitykite: Troškuliui numalšinti – sultingi vaisiai ir daržovės
Kai kuriais atvejais hiponatremiją gali lydėti pykinimas, vėmimas, mieguistumas, apetito praradimas, raumenų spazmai, traukuliai ar net koma. Apsinuodijimas vandeniu – potencialiai mirtinas smegenų funkcijos sutrikimas, atsirandantis dėl normalaus organizmo elektrolitų balanso išderinimo“, – teigia Jamesas Wingeris.
Vis tik gydytojas tikina, kad šios būklės galima visiškai išvengti, pakanka tik saikingai vartoti vandenį ir nustoti tikėti itin klaidinančiu mitu, jog pajutus troškulį, jau reiškia, kad organizmą ištiko dehidratacija.
„Tai yra visiška netiesa. Juntamas troškulys reiškia, kad jūsų organizmas reikalauja vandens, o ne tai, jog jis jau patyrė dehidrataciją. Tiesą sakant, sporto medicinos ekspertai pataria atletams vandenį gerti tik tada, kai jie junta troškulį, kitaip jiems labai rimtai gali padidėti hiponatremijos rizika“, – tikina gydytojas.
Taip pat skaitykite: Kokį vandenį rinktis, kad jo išgertume daugiau?
Jamesas Wingeris, bijantiems perdozuoti vandens, pataria jį vartoti saikingai ir gerti tada, kai jo norisi, o ne tuomet, kai to reikalauja kažkokios taisyklės. Juk tik organizmas geriausiai ir žino, kiek vandens jam reikia.
