- Taigi, kas mūsų laukia Gyvatės metais?
- O kas mes esame? Lietuviai ar kinai? Kai manęs klausia, kas mūsų laukia pagal kinų kalendorių, visuomet atsakau: „Ar aš labai panašus į kiną?..“ Apie artėjančių metų prognozes arba ką dėti ant šventinio stalo, kaip rengtis ir kt. pradedame kalbėti jau lapkričio, gruodžio mėnesiais, o kinai Naujuosius metus švenčia tik vasario 10 dieną. Ar tą dieną išvysime Lietuvoje šventinių fejerverkų? Tikriausiai – nelabai.
- Ko, jūsų nuomone, reikėtų tikėtis 2013 metais?
- Kadangi gyvename indoeuropiečių padangėje, vadinasi, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kas vyko 13-aisiais metais, pavyzdžiui, 1013, 1113, 1213 ir t. t. Taigi, pasidomėkime Europos istorija: 1313 m. buvo sudegintas Tamplierių ordinas, beje, popiežiaus iniciatyva; 1813 m. Rusija bandė atsigauti po kovos su Prancūzija, o 1913 m. pradėjo bręsti Pirmojo pasaulinio karo nuojauta... Galima sakyti, kad 13-ieji metai – tai revoliucija, pabaigos ir pradžios, radikalių pokyčių metai. Tai galima lengvai aptikti patyrinėjus Europos istoriją. Taigi nėra ko žvalgytis po Rytų kultūrą. Mano manymu, tai nei teisinga, nei protinga.
- Jeigu artėja revoliucingas ir radikalių pokyčių metas, vadinasi, mums verta susirūpinti?
- Peržvelkime paskutinio tūkstančio metų istoriją, kas vyko visais 13-aisiais metais, ir neišvengiamai pamatysime tam tikrų sutapimų ir sąsajų. Manau, iš dalies tai gali atsiskleisti ir 2013-aisiais. Tačiau, noriu pabrėžti, nebūtinai turi pasikartoti tai, kas buvo. Tai – tik tendencija.
Tam tikra prasme artėjančius 2013-uosius galima pavadinti tarsi pereinamuoju laiku, savotišku slenksčiu, vedančiu į radikalias permainas ir pokyčius.
- Kaip, jūsų manymu, radikalūs pokyčiai galėtų pasireikšti artėjančiais metais?
- Jeigu pažvelgtume į skaičių „13“ numerologiniu arba tarologiniu požiūriais, kurie turi itin gilias tradicijas, kultūrinį paveldą jau nuo antikos laikų, būtų galima sakyti, kad į amžių reikia žvelgti kaip į žmogų.
Pavyzdžiui, rusai sako čelovek (lietuvių k. „žmogus“). Jei išskaidytume šį žodį, paskutinis skiemuo vek reiškia „amžių“, o pirmasis čelo – „galvą, kaktą.“ Taigi žmogus – kaip amžius, amžius – kaip žmogus. Jeigu mes tokiu būdu žiūrėsime į metus, t. y. kaip į žmogų, tai 13-ieji – lyg aikštingas ir maištingas paauglys, trokštantis permainų, nuolat besikeičiantis.
Apskritai daugelis ženklų byloja, kad artėja pokyčių laikas, todėl tikėtis galime visko. Šie metai – avantiūristų, rėksnių metai. Ateina nauja karta, kuriai nebebus svarbu, kas mums aktualu dabar. Jie nori permainų, ir tai tikrai pajusime 2013–2017 metais. Viskas bus kitaip.
- Ar jos bus į gera?
- Radikalios ir staigios permainos visuomet sutinkamos prieštaringai. Žmonės nesupranta, kodėl viskas taip greitai pasikeitė. Tai visuomenei (ypač vyresnėms kartoms) kelia ne tik psichologinių nepatogumų.
Tam tikra prasme artėjančius 2013-uosius galima pavadinti pereinamuoju laiku, savotišku slenksčiu, vedančiu į radikalias permainas ir pokyčius.
- O jeigu pakalbėtume apie malonesnius dalykus, pavyzdžiui, meilę?.. Kokios perspektyvos šioje srityje?
- Žmonės, gyvenantys šeimose, ir toliau liks jas saugoti ir rūpintis vienas kitu, todėl jausis drąsiau, saugiau. Žodžiu, neskubės priimti radikalių sprendimų dėl skyrybų, bandys visais įmanomais būdais gyventi drauge.
Vienišiams šie metai nežada įspūdingų romanų. Daugelis jų ir toliau gyvens be poros, o nauji užsimezgę santykiai greičiausiai nepateisins lūkesčių. Vis dėlto reikėtų pasakyti, kad vienatvė pernelyg neslėgs vienišų žmonių: veikiau jie suvoks, kad gyventi vieniems ir lengviau, ir mobiliau.
Beje, kitąmet šeimos nebus linkusios planuoti vaikų. Didžioji jų dalis intuityviai jaus, kad dabar tam ne pats tinkamiausias laikas.
- Svarbus ir finansinis stabilumas. Ko galėtume tikėtis?
- Taupyti siūlyčiau ne pinigus, o auksą, žemę, meno dirbinius, nekilnojamąjį turtą. Bet geriausia – auksą. Tokia būtų teisingiausia pozicija. Permainomis kvepiančiais laikais popieriniai pinigai – nepatikimas dalykas.
- Kam šie metai palankūs?
- Ostapams benderiams, arba, kitaip tariant, avantiūristams, nebijantiems nuotykių ir rizikos. Bus pastebimas vidutinio verslo proveržis. Žmonės ieškos kažko apčiuopiamesnio, praktiškesnio, konkretesnio, žemiškesnio, t. y., stengsis užsiimti tuo, kas duotų naudos artėjantiems sunkesniems laikams.
- Ką patartumėte norint sėkmingai nugyventi 2013 metus?
- Neieškokite lengvų kelių. Stenkitės nusileisti ant žemės. Jei nėra būtinybės gyventi mieste, vaikai jau paaugę, manau, neprošal pradėti ieškoti vietos gyventi už miesto, kaime, sodyboje. Dideli miestai neramiais, permainingais metais būna itin pažeidžiama ir nesaugi erdvė.
- Taigi, jeigu apibendrintume 2013-uosius, ką vertėtų žinoti?
- Skaičius „13“. Kodėl jis suvokiamas taip neramiai ir baimingai? Dvylika mokinių ir tryliktas mokytojas Jėzus, dvylika brolių juodvarniais lakstančių ir tryliktoji visas bėdas išsprendžianti sesutė, 12 zodiako ženklų ir mįslingasis Gyvatnešys, 12 dievų ratas ir Dzeusas rato centre, karalius Artūras dvylikos riterių apsuptyje, Mėnulio kalendorius turi trylika mėnesių... „13“ – tai nenuspėjamo revoliucionieriaus skaičius, asmenybės, tūnojusios šešėlyje, išlindimas. Tai seno pasaulio pabaiga ir naujo pradžia. Kaip sakiau, ateina būtinybė keistis. Ir daugelis, manau, tai nujaučia.
Ramybės sulauksime tik 2028–2030 metais. Jeigu amžių vertinsime kaip žmogų, tai, gyvendami pagal tokį modelį, visada žinosime, kas mūsų laukia. Ir nereikia mums arklių, šunų ar gyvačių – užtenka paprasčiausio žmogaus. Žiūrėkime į amžių kaip į žmogų, o ne kaip į gyvulį.
