1. Skatina Alzheimerio ligą.
Anot Švedijos mokslininkų, piktnaudžiavimas greituoju maistu gali padidinti Alzheimerio ligos (silpnaprotystės) riziką. Buvo atliktas eksperimentas su pelėmis. Joms buvo įvestas genas, skatinantis polinkį susirgti Alzheimerio liga. Pelės ilgą laiką buvo šeriamos riebiu, daug cukraus ir cholesterolio turinčiu maistu. Po devynių mėnesių, atlikus pelių smegenų tyrimus, pastebėta, kad jų pakitimai labai panašūs į žmonių, sergančių Alzheimerio liga.
Anot mokslininkų, nesveika mityba pelių smegenų ląstelėse pagreitina specifinio baltymo formavimąsi, todėl neuronai ima nykti ir galiausiai žūsta. Panašios baltymų gijos formuojasi ir Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse. Taip pat nustatyta, kad cholesterolio perteklius silpnina smegenų ląstelių, kurios atsakingos už informacijos įsiminimą, veiklą. Taigi žmonėms, kurie turi polinkį sirgti Alzheimerio liga, greitasis maistas gali pagreitinti šios silpnaprotystės formos progresavimą. Sveika mityba, kai vartojama nedaug cukraus, riebalų, perdirbtų rafinuotų produktų, net 30 proc. gali sumažinti Alzheimerio ligos riziką.
Beje, tyrimais patvirtinta, kad silpnaprotyste dažniau serga tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi antsvorio.
2. Didina depresijos riziką.
Ne paslaptis, kad daugelis žmonių stresą ir įtampą mėgina nuslopinti valgydami. Ir, žinoma, dažniausiai paguoda tampa greitasis maistas arba saldumynai. Deja, mokslininkų ištirta, kad toks maistas blogina nervų sistemos veiklą.
Teigiama, kad jei kasdien valgoma daug mėsainių, bandelių, picų ir kitokio greitojo maisto, rizika susirgti depresija padidėja net 50 proc. Valgant nevisavertį maistą, organizme sumažėja reikalingų maisto medžiagų, ypač B grupės vitaminų, suardoma žarnyno mikroflora, ima stigti gerųjų bakterijų, sutrinka normali medžiagų apykaita. Tai gali būti viena depresijos priežasčių.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad žmonės, kurie piktnaudžiauja greituoju maistu, dažniau skundžiasi nuovargiu, energijos stygiumi.
3. Tukina ir sukelia įvairių lėtinių ligų.
Mitybos specialistai ir medikai vienbalsiai teigia, kad kasdien valgomas greitasis maistas neigiamai veikia sveikatą. Visi greitieji užkandžiai (mėsainiai, bandelės ir kt.) nėra visavertis maistas ir nesuteikia reikalingų maisto medžiagų. Juolab kad pašildytas maistas apskritai prarandąs visus vitaminus. Be to, tokiame maiste dažniausiai gausu konservantų ir riebalų. Tad juo piktnaudžiaujant ilgainiui gali sutrikti normali medžiagų apykaita, padidėti cholesterolio kiekis kraujyje ir dėl to atsirasti širdies bei kraujagyslių ligų. Be to, riebalai tukina, o antsvoris didina lėtinių ligų riziką, ypač cukrinio diabeto, skrandžio opų ir kt.
Įsivaizduokite, sukirtus didelį mėsainį su skrudintomis bulvėmis ir padažu, gaunate apie 1000 kalorijų ir iki 50 g riebalų (jų dienos norma turėtų būti 60–70 g).
Dažnai valgant greitąjį maistą, gali atsirasti priklausomybė, nes į daugelį tokių produktų dedama natrio gliutomato – priedo, gerinančio skonį ir sukeliančio priklausomybę nuo greitojo maisto.
Anot dietologų, visi sintetinių maisto priedų standartai skaičiuojami suaugusiam žmogui. Jeigu vaikai piktnaudžiauja greituoju maistu, kuriame gausu konservantų, gali iškilti pavojus jų sveikatai.