Gydytojai įspėja: tiek gripas, tiek peršalimas gali turėti rimtų komplikacijų. Apie tai kalbamės su klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytoja Vaida Lukoševičiene.
- Kuo skiriasi gripas nuo peršalimo?
- Gripas – sezoninė, užkrečiama virusinė liga, kurią kasmet sukelia vis kitas – pasikeitęs – gripo virusas. Žiemos mėnesiais Europoje sezoninis gripas dažniausia virsta epidemija. Peršalimas – tai irgi dažniausiai virusų sukeltas susirgimas, kurį gali sukelti šimtai skirtingų virusų.
Kartais labai sunku atskirti gripą nuo peršalimo. Dažniausiai peršalimas pasireiškia sloga, čiauduliu, ašarojimu, gerklės, galvos skausmu, kosuliu, bendru silpnumu. Temperatūra peršalimo metu retai kyla aukščiau 39 °C, kartais gali apskritai nepakilti aukščiau nei įprasta kūno temperatūra. Peršalimo simptomai kamuoja nuo savaitės iki dviejų. O gripo pradžia yra labai staigi ir stipri, dažnas net gali pasakyti valandą, kada ji užklupo. Gripui būdingas didelis bendras silpnumas, kuris gali užsitęsti iki kelių savaičių net ir nukritus temperatūrai, karščiavimas – daugiau nei 38 °C, daug stipresnis raumenų, galvos, akių obuolių skausmas, nemalonus jausmas krūtinėje. Retai gripo metu būna sloga, čiaudulys. Tiek peršalimą sukeliantys virusai, tiek gripo virusas plinta lašeliniu būdu per orą, todėl paprastai užsikrečiama per kvėpuojamą orą nuo sergančio žmogaus. Užsikrėtęs žmogus jau po kelių valandų pradeda „skleisti“ gripo virusą į aplinką, todėl liga greitai plinta.
Tiek peršalimą sukeliantys virusai, tiek gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu, todėl paprastai užsikrečiama per kvėpuojamą orą nuo sergančio žmogaus. Užsikrėtęs žmogus jau po kelių valandų pradeda skirti gripo virusą į aplinką, todėl liga greitai plinta.
- Kokios gripui būdingos komplikacijos?
- Apsauga nuo komplikacijų pirmiausia yra tinkamas sergančiojo laikymasis režimo, laiku paskirti antivirusiniai vaistai, tinkamas gydymas. Apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų padeda vakcinacija, t. y. skiepai nuo sezoninio gripo. Tačiau gripas gali komplikuotis. Dažniausios komplikacijos – tai virusinis plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas (otitas), širdies raumens uždegimas (miokarditas), galvos smegenų dangalų, galvos smegenų uždegimas (encefalitas, meningitas), raumenų uždegimas.
- Kokiems žmonėms gripas pavojingiausias?
- Pirmiausia senyvo amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams, taip pat sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (astma, lėtiniu bronchitu), lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtinėmis inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose.
- Kaip gydomas peršalimas ir gripas?
- Tiek gripui, tiek peršalimui gydyti dažniausiai skiriamas simptominis gydymas, t. y. gydoma sloga, kosulys, gerklės skausmas, jei reikia, mušama pakilusi temperatūra. Labai svarbu vartoti daug skysčių. Gripui gydyti gali būti naudojami specialūs antivirusiniai vaistai.
Beje, reikėtų žinoti, kad virusiniai susirgimai paprastai negydomi antibiotikais. Tačiau kartais pasitaiko bakterinių komplikacijų, kurioms gydyti jie būtini. Tik tai jau turėtų spręsti gydytojas ar konsultantas, įvertinęs būklę ir atlikęs reikalingus tyrimus. Tik tada įmanoma tinkamai parinkti gydymą reikalingais antibiotiniais preparatais.
Bet kuriuo atveju, prieš pradedant vartoti stiprius antivirusinius vaistus, antibiotikus, būtina pasitarti su jus gydančiu gydytoju.
- Kaip išvengti šių ligų?
- Sportas, racionali mityba, grynas oras, pakankamas judėjimas, vitaminų, žuvų taukų, vitamino D3 vartojimas, be jokios abejonės, stiprina imunitetą, turi įtakos bendram žmogaus atsparumui nuo daugelio ligų.
Norint apsisaugoti nuo gripo, reikėtų nepamiršti ir elementarių dalykų: dažnai plaukite rankas; kai kosėjate ar čiaudite, burną ir nosį prisidenkite nosine, o jei jos neturite – alkūne (jos linkyje); tinkamai naudokitės vienkartinėmis nosinaitėmis ir, panaudoję jas, išmeskite, nes gripo virusas kurį laiką gali „klajoti“ ant aplinkos daiktų ar rankų; susirgę likite namie, apribokite bendravimą su žmonėmis, konsultuokitės su gydytoju.