SAUNA
Sauna dar vadinama suomiška pirtimi. Tradicinės suomių šeimos gyvenimas nuo seno sukosi apie pirtį. Į sauną moterys ateidavo gimdyti, ligoniai – pasveikti, senukai – numirti. Juk saunoje ne tik švariau nei operacinėje. Medžio lentelėmis iškaltoje patalpoje nepalyginti jaukiau. Tradicinės saunos temperatūra siekia 90– 130`C, oro drėgmė – tik 5–20%, todėl kūnas smarkiai prakaituoja, šalina viską, kas nereikalinga. Beje, sausoje pirtyje nesunku ištverti aukštą temperatūrą.
Kaip naudotis sauna
► Į sauną derėtų eiti nusiprausus po dušu ir sausai nusišluosčius.
► Saunos patalpoje karščiausia yra viršuje. Jeigu esate naujokė ar sunkiai pakeliate karštį, sėskitės ant vidurinio suolo. Ant apatinio, vėsiausio, suolo sėdėti neverta, nes turės praeiti daug laiko, kol pradėsite prakaituoti.
► Saunoje geriausia gulėti. Jei nėra galimybės, užsikelkite ant suolo bent kojas, kad jos būtų viename aukštyje su sėdmenimis.
► Jei pastebėjote, kad po saunos svaigsta galva, prieš išeidama iš kaitinimosi patalpos porą minučių pasėdėkite ant apatinio suolo.
► Ketinate šokti į šalto vandens baseiną? Nepamirškite, kad prieš tai turite palįsti po dušu. Nenusipraususiai po dušu lipti į baseiną paprasčiausiai nehigieniška.
► Šaltame baseine ilgai plaukioti nepatartina: vandens slėgis kenkia išsiplėtusioms kraujagyslėms.
► Jeigu eisite kaitintis dar kartą, vėl vertėtų sausai nusišluostyti. Nėra reikalo saunos paversti garine pirtimi.
► Per vieną apsilankymą saunoje į kaitinimosi patalpą eikite ne daugiau kaip 2–3 kartus ir išbūkite ne ilgiau kaip po 15–20 min.
GARINĖ PIRTIS
Fotolia nuotr./Garinė pirtis neįsivaizduojama be vantos |
Mūsų seneliams geriausiai pažįstama garinė pirtis. Pirtį jie paprastai statydavo ant ežero kranto: ir vandens prinešti lengviau, ir įkaitusiems galima čia pat panirti į ežerą. Neatskiriamas garinės pirties atributas – vantos. Garinėje pirtyje temperatūra pakyla tik iki 50–60`C, o drėgmė – siekia net iki 95 proc. Garinėje pirtyje mažiau prakaituojama. Tai šiek tiek apsunkina termoreguliaciją, todėl 100`C temperatūrą saunoje ištverti lengviau nei 50`C garinėje. Tačiau tik garinėje gali patirti stiprių vanojimosi beržinėmis ar kitų augalų vantomis pojūčių!
Kaip naudotis garine pirtimi
► Nusipraususi po dušu iš pradžių į kaitinimosi patalpą eikite tik sušilti. Pirmą kartą pabūkite ne ilgiau kaip 2–3 min.
► Jei pirtyje yra šilto vandens baseinas, per pirmąją pertraukėlę pasinerkite į jį. Tada vėl eikite į garinę. Antrą kartą čia galite išbūti 10–15 min.
► Kai kūnas kaip reikiant įšyla ir atsipalaiduoja, metas traukti vantą. Sunku būtų rasti geresnį kūno masažą!
► Kaip ir po kaitinimosi saunoje, taip ir po garinės pirties iš pradžių kūną reikia nuplauti ir atvėsinti po dušu, o tik tada šokti į baseiną.
► Dar kartą kaitintis neskubėk: 10–20 min. pasėdėk įsisupusi į rankšluostį, o prieš eidama į garinę pirtį susišildyk kojas karšto vandens vonelėje.
► Po paskutinio kaitinimosi prauskis ne šaltu, o drungnu vandeniu.
Kokią vantą rinktis?
Universali – beržinė. Ji švelni, maloniai kvepia, gydo nedideles odos žaizdeles.
Ąžuolų vanta labai tinka riebiai, spuoguotai, į uždegimus linkusiai odai. Be to, ąžuolinė vanta mažina kraujo spaudimą ir nervinę įtampą.
Iš liepų šakelių surišta vanta labai padeda, kai esate peršalusi, mažina galvos skausmą.
Kad ir kokią vantą pasirinktumėte, nepamirškite vieno dalyko – ji turi būti nenaudota svetimų žmonių: per bendro naudojimo vantas yra tikimybės užsikrėsti odos ligomis.
TURKIŠKA PIRTIS
Fotolia nuotr./Turkiškoje pirtyje naudojama daug muilo putų |
Kuo išsiskiria turkiška pirtis (arba hamamas)? Visų pirma tuo, kad joje labai daug muilo: patarnautojo muiluojamas lankytojas panyra į tikrą putų debesį, yra išmasažuojamas. Oda dargi nušveičiama specialia pirštine. Iš muilo salės einama į stiklo durimis atskirtas nišas. Šiose nedidelėse patalpose oras karštas (50–60`C) ir dar drėgnesnis nei garinėje pirtyje – 100 proc. drėgmės. Paskui – dušas, poilsio kambarys, arbatėlė. Galiausiai, kūnas dar švelniai pamasažuojamas bei įtrinamas aliejais.
Kaip naudotis turkiška pirtimi
► Iš persirengimo kambario eikite į erdviausią pirties patalpą, vadinamą “supa”. Kniūbsčia atsigulkite ant šilto akmeninio gulto ir gulėkite, kol išprakaituosite.
► Įšilusi eikite į garinimosi patalpą. Paprastai jų būna keletas. Pasirinkite tą, kurios temperatūra priimtiniausia.
► Po to galite atsigaivinti baseine, bet prieš tai būtinai nusiprauskite po dušu!
INFRARAUDONŲJŲ SPINDULIŲ PIRTIS
Fotolia nuotr./Infraraudonųjų spindulių pirtis |
Infraraudonųjų spindulių pirtyje lengva išbūti net tiems, kurie nepakenčia karščio – oras įkaista tik iki 45–55`C. Didžiausias skirtumas tarp infraraudonųjų spindulių ir kitų pirčių (saunos, garinės, turkiškos) ir yra karštis. Kitose pirtyse pirmiausia įkaista oras, kuris paskui kaitina kūną. Infraraudonieji spinduliai iš karto kaitina kūną. Dėl to nors sėdėti kabinoje visai nekaršta, prakaituojama gausiai. Specialistai, tyrę infraraudonųjų spindulių pirties poveikį, nustatė, kad joje prakaituojant iš organizmo pasišalina 80 proc. vandens ir net 20 proc. toksinų, o kitose pirtyse išsiskyrusį prakaitą sudaro tik 5 proc. toksinų. Prakaitavimas infraraudonųjų spindulių pirtyje lengvina inkstų veiklą, gerina kraujotaką. Be to, infraraudonieji spinduliai padeda greičiau išsigydyti lėtines ausų, nosies, gerklės ligas, mažina sąnarių ir raumenų skausmus, gerina žaizdų, lūžių gijimą, greitina kraujosruvų rezorbciją, malšina menstruacinius ir galvos skausmus, ramina nervų sistemą. Tiesa, apie šios rūšies pirtį pastaraisiais metais pasigirsta ir prieštaringų nuomonių, bet apie tai jau reikėtų spręsti individualiai…
Kaip naudotis infraraudonųjų spindulių pirtimi
► Medinėje kabinoje įrengti cirkonio keramikos skydeliai, kurie ir skleidžia kūną šildančius spindulius. Jie nebūna labai karšti, bet prie skydelių geriau nesiliesti.
► Pirtyje yra suoliukų – ant jų ir reikia sėdėti nuleistomis kojomis. Kadangi pirtyje gausiai prak aituojama, būtina pasitiesti rankšluostį.
► Pirmąkart pirtyje užtenka pabūti 15 min., vėliau laiką galima ilginti iki 30 min.
► Išėjusi iš pirties neturėtumėte lįsti po šaltu dušu ar šokti į šaltą baseiną. Gana šilto vandens srove nusiplauti prakaitą.
► Nepamirškite po šios pirties (kaip ir po visų kitų) iš karto atsigerti (geriausia – nešalto mineralinio vandens arba žolelių arbatos).