Mokslininkų manymu, posakis, kad „visos ligos prasideda nuo nervų“, yra gryna tiesa.
Neseniai Ohajo universiteto atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 34 jaunos sveikos moterys, buvo aiškinamasi, kaip realiai negatyvios mintys ir stresinės situacijos veikia žmogaus organizmą ir kūną.
Pasirodo, vos tik pasiduodame neigiamoms emocijoms ir prisiminimams, mūsų kūne kaipmat šokteli C reaktyvaus baltymo, kuris siejamas su įvairiais uždegimais, kiekis. Taigi, nervuojantis ar tiesiog pasiduodant neigiamoms mintims, emocijoms, didėja įvairių uždegimų rizika ir ne tik...
Kad ir kaip būtų, negatyvios mintys ir emocijos – prastas patarėjas gyvenimo klausimais. Maža to, jos sueikvoja labai daug mūsų energijos.
Štai dar viename amerikiečių tyrime buvo analizuojama, kokią įtaką neigiamos mintys turi išvaizdai. Kokia šio tyrimo išvada? Greičiausiai nuspėjate... Tyrėjų teigimu, žmonės, kurie nuolat gyvena neigiamomis emocijomis, atrodo vidutiniškai penkeriais metais vyresni nei yra tikrasis biologinis jų amžius. Tad mokytis mąstyti pozityviai verta ne tik dėl to, kad taip gyventi daug lengviau ir smagiau. Blogi jausmai nuodija visą jūsų aplinką, jus supančius žmones, alina ir sendina jūsų kūną.
Taigi linkime geros nuotaikos! Psichologai sako, jog kai yra liūdna, pikta, apmaudu ar tiesiog jaučiatės išlipusi ne ta koja iš lovos, labai padeda šypsenos terapija. Kalbame rimtai. Šios terapijos esmė – tiesiog šypsotis, net jei iš pradžių to visai nesinori. Šypsokitės sau, veidrodžiui, gatvėje sutiktam praeiviui... Nors to paprastai neįsisamoniname, tačiau mūsų kūnas, protas reaguoja į kiekvieną mūsų mimiką. Tad būkite tikra – šypsena, net jei ir atrodo beprasmė, jūsų savijautą gali pakeisti kur kas smarkiau nei galvojate.
