Pramanai ar rimti mokslai?
Manantieji, kad grafologija yra tiesiog smagus žaidimas ar pseudomokslas, o grafologai – apsimetėliai, kurie viską išsigalvoja norėdami pasipelnyti, klysta. Pasaulyje veikia nemažai organizacijų, vienijančių grafologus: Tarptautinė grafologų bendrija, Prancūzų grafologų bendruomenė, Amerikos rašysenos asociacija ir kt. Vokietijoje Berlyno, Miuncheno, Bonos universitetuose studentai turi galimybę išklausyti grafologijos kursą.
Grafologus į pagalbą mielai kviečiasi didžiosios pasaulio kompanijos formuodamos patikimą bendrovės komandą arba rinkdamiesi perspektyvų vadovą. JAV ir Japonijoje grafologų paslaugomis naudojasi daugelis didžiųjų bendrovių savininkų.
! Pokalbio dėl darbo pabaigoje gana dažnai vadovai būsimo darbuotojo paprašo baltame lape parašyti kokius nors elementarius žodžius. Pretendentas į atsakingą darbo vietą brūkšteli kelis sakinius ir visai nenujaučia, kad lapas su jo rašysenos pavyzdžiu keliaus į personalo skyriuje dirbančio specialisto segtuvą. Jis tampa būsimo darbuotojo asmens kodu. Kartais ieškantieji darbo lieka be galo nustebinti. Jie ilgai ir kruopščiai rengėsi susitikimui su būsimu darbdaviu, skaitė specialią literatūrą, pokalbio metu dėvėjo griežtą eilutę, stengėsi būti mandagūs, neskeryčiojo rankomis ir nekėlė balso. Nors pretendentai dėjo visas pastangas, kad sukurtų uolaus ir pareigingo žmogaus įvaizdį, jiems staiga pranešama: „Jūs labai mielas žmogus, tačiau turite mums atleisti. Mes ieškome stropaus ir pareigingo darbuotojo, o jūs nepaprastai kūrybinga, veržli asmenybė, nepripažįstanti jokių suvaržymų. Toks jūsų charakteris gali trukdyti mums siekti tikslų.“ Kodėl potencialūs darbdaviai susidarė tokią nuomonę?
Atsakymas labai parastas: jūs esate toks, kaip rašote. Įsižiūrėkite į savo rašyseną. Ar nėra joje linksmai šokančių raidžių, ar vienodi tarpai tarp jų ir žodžių? Jeigu grafologas tai pastebėjo, jūsų rašysena išdavė, kad esate iš tų, kuriems sėdėti biure nuo 8 iki 17 valandos – baisi kančia. Galite tapti puikiu vadybininku, tačiau įstaigos tarnautojo darbas – ne jums.
Lietuviai grafologais nepasitiki
Lietuvoje grafologija nepopuliari. Bent jau nė viena įdarbinimo agentūra oficialiai nepripažįsta bendradarbiaujanti su grafologais, nors gali būti, kad nėra visiškai taip. Dažnai grafologai painiojami su teismo ekspertizės įstaigose dirbančiais rašysenos ekspertais. Tai visai kas kita. Rašysenos ekspertų užduotis – nustatyti dokumentą surašiusį ar pasirašiusį asmenį. Jų tikslas yra padėti atskleisti nusikaltimą. Teismo ekspertizės specialistai retai kada domisi grafologija plačiąja prasme. Jie tik kruopščiai atlieka atskirų raštų analizes, kad nustatytų, kas juos rašė. O grafologus domina rašiusiojo asmenybė. Iš rašysenos jis gali nustatyti, ar asmuo yra optimistas ar pesimistas, potencialus lyderis ar pareigingas vykdytojas.
Pirmuoju grafologijos specialistu Lietuvoje galima laikyti Nikodemą Radvilą, 1932-aisiais išleidusį vadovėlį „Kaip pažinti žmogų iš rašysenos“. N. Radvila pastebi, kad žmogų pažįstame ne iš rašysenos, bet iš judesių, kurie būdingi kiekvienam žmogui. Kaip tik tie rankų, pirštų judesiai rašymo metu užfiksuojami popieriuje. Kiekvieno žmogaus prigimtis vis kitokia, todėl visi turime savą judesių išraišką. Pasak N. Radvilos, geras grafologas bus tas, kuris ne tik bus įgijęs tinkamą išsimokslinimą, bet ir pasižymės išlavinta intuicija.
Atradimai
Raidžių dydžiai ir vingiai, paspaudimai ir kryptys padeda pajusti rašiusiojo ritmą, jį atkartoti ir įsijausti į tą asmenį, kurio rašysena analizuojama.
Šiandien grafologijos tyrinėtojai neretai prieštarauja vienas kitam. Daugelis griauna senus stereotipus. Anksčiau didelis dėmesys buvo skiriamas bendrai rašto ornamentikai, dabar – atskiriems elementams. Anksčiau visas žmogaus raštas buvo tarsi viena komanda, o dabar imama viena sudedamoji dalis – raidė. Į kiekvieną raidę žiūrima kaip į tam tikrą asmenį.
Didysis išdavikas parašas
Visų mūsų rašysena pamažu kinta. Daugelis mieliau spaudo kompiuterio klaviatūros klavišus nei ima į rankas rašiklį. Visgi bent artimiausią šimtmetį vienas dalykas tikrai išliks – tai mūsų parašas.
XXI a. grafologai dažniausiai ir analizuoja, ne visą raštą, o tik žmogaus parašą. Rašysena saugo be galo daug informacijos, o ištyrinėjus parašą galima pasakyti labai konkrečių dalykų. Kokius? Verslininkai dabar turėtų įtempti ausis. Kai sudaromas rimtas sandoris, pagal parašą, patvirtinantį dokumentus, galima pasakyti, ar jis bus sėkmingas, ar ne. Atviras, teisingas žmogus visada pasirašo paprastai – vardu ir pavarde ar bent pavarde, leisdamas suprasti, kad neturi ko slėpti.
Lietuvoje plinta visokių „bumfų“, „gumfų“. Jie atsirado todėl, kad paskutinės savo parašo priebalsės užraitą žmonės linkę paversti „f“ raide. Anoks čia stebuklas. Tai greičiau rodo pasirašančiojo nesuvokimą, kad parašas – asmens antspaudas. Jis privalo būti ne tik unikalus, bet ir visada vienodas. Norite to ar ne, tačiau parašas apie jus išduoda nemažai svarbios informacijos.
Niekas nestovi vietoje. Kinta ir mūsų parašas. Tam įtakos turi žmogaus psichologinė būsena, savijauta. Gerai įsižiūrėkite į savo ar verslo partnerio parašą, jei jis svyra žemyn – žmogus „užsiprogramavęs“ nesėkmei.
Verta įsidėmėti kelis esminius principus. Vienas svarbiausių – paraše turi aiškiai matytis vardo ir pavardės inicialai. Lietuvių pavardės dažniausiai labai ilgos ir sudėtingos. Tikriausiai pažįstate kokį nors Pilipetravičių, Žmuidzinavičių ar pan.?.. Tokiu atveju reikėtų aiškiai parašyti bent jau pavardės šaknį.
O jau užraityti parašą mėgstame kone visi. Kaip tai padaryti, irgi verta susimąstyti. Svarbus ir dekoratyvusis elementas. Kartais norime būti tokie išmoningi, kad pasirašę dar ir perbraukiame parašą. Be reikalo. Grafologai pasakytų, kad taip tarsi paneigiame save. Vargu ar tokiu parašu patvirtinti dokumentai atneš sėkmę.
Saugokitės tų, kurie dažniausiai pasirašinėja kilpų ir užraitų raizgalyne. Manoma, kad tokie žmonės yra sukti, nes jų parašuose nėra net tikrojo asmens vardo ir pavardės užuominos. Kodėl jie taip išmoningai slepiasi?
Kreivos raidės – kūrybingi žmonės
Žmogaus asmenybė be galo sudėtinga. Kiekviename mūsų slypi kelios asmenybės ir atpažinti patį stipriausią pradą nėra paprasta. Tačiau čia gali pagelbėti rašysena, suteiksianti daugybę informacijos.
► Kažkada mokinukai privalėjo rašyti dailyraštį. Žinoma, tai nebuvo blogai. Tačiau be reikalo buvo barami tie vaikai, kurie rašė lyg vištos koja. Tai – žavios, kūrybingos asmenybės. Skirtingi tarpai tarp eilučių, raidės, skriejančios pirmyn, kartais jos sujungtos, o kartais ne. Jeigu taip rašote – neliūdėkite. Esate be galo kūrybingi, bet labai pažeidžiami, jautrūs kitų nuomonei.
► Jeigu turite įprotį pirmyn, „į ateitį“, sudėlioti taškus virš I ir varneles virš Š ir Ž, tai liudija, kad turite polinkį kurti daugybę ateities planų. Deja, ne visada juos įvykdote. Kartais entuziazmas ima ir išblėsta. Tai išduoda didesni tarpai tarp žodžių.
► Kiekviena raidė, kiekvienas sujungimas – iškalbingi. Kai antroji raidės M kilpelė yra didesnė negu pirmoji, vadinasi, šeimoje dominuoja moteris. Vyras jokiu būdu nenorėtų to išduoti, tačiau rašysena jį demaskuoja.
► Raidė E atspindi humoro jausmą. Kuo mažesnę šią raidę rašote, tuo mažiau šansų, kad sugebate smagiai pasijuokti iš savęs ir kitų. Atviri žmonės raidę C rašo taip, tarsi pieštų žydinčią tulpę. Pragmatiškesnių žmonių raidės uždaros, lenktos į vidų. Jei dauguma raidžių sujungtos tarpusavyje, esate linkęs bendrauti su kitais, o jei raidės pabirusios po vieną, jūs – egocentrikas. Nusikaltėlių raštas būna kampuotas, dažnai tiesiog nemokšiškas.
Po plunksna nepasislėpsi
Manoma, kad nustatyti, ar rašė vyras, ar moteris, gali ir diletantai, mat vyrų rašysena dažnai kampuotesnė, griežtesnė. Tačiau grafologai nesistengia nuspėti amžiaus ir lyties. Pagyvenęs žmogus gali turėti jaunatvišką širdį, o moteris išsiskirti tvirtu, vyrišku charakteriu.
Grafologija – tai savotiška psichologijos mokslo dalis. Sakoma, kad žmogaus ranką valdo smegenys, tad žmogus gali būti dešiniarankis ar kairiarankis, rašyti dailiai arba ne. Vis dėlto tai tik bendri teiginiai. Plunksna lyg seismografas atskleidžia esminius dalykus.
