Minčių žemėlapis. Kuo jis naudingas?

Norėjau kaip geriau, o išėjo kaip visada. Kiek apmaudaus nepasitenkinimo savimi slepia ši šmaikšti frazė!
Piešinys ant servetėlės
Piešinys ant servetėlės / Shutterstock nuotr.

Kodėl mums dažnai nepasiseka viską sustyguoti taip, kad jaustumės patenkinti ir džiaugtųsi kiti? Ogi todėl, kad ieškodami sprendimų įstringame „minčių kamštyje”. Ką daryti? Užuot puolus į paniką, verčiau griebtis paprasto dalyko – nusibraižyti vadinamąjį minčių žemėlapį.

 

Kaip rasti geriausią sprendimą? Savaime suprantama, įsiklausyti, ką kužda nuojauta. Tiesa, būtų labai naudinga pirmiau ją deramai sužadinti ir išjudinti...

Kaip? Labai paprastai: tiesiog reikia atminti, kad viskas turi dvi puses – gerąją ir blogąją. Taigi nėra sprendimų, kurie būtų be trūkumų, bet nėra ir visiškai beviltiškų. Trumpiau tariant, kai gyvenimas priverčia apsispręsti dėl ko nors svarbaus, pirmiausia būtina išsiaiškinti reikalo pliusus ir minusus, taip pat atsižvelgti į vienokio ar kitokio pasirinkimo pasekmes. Kai iš anksto žinome, ko galima tikėtis, padarę vienokį ar kitokį veiksmą, būna lengviau priimti net ir nemalonius dalykus.

Nupieštas minčių žemėlapis padeda suvokti patį vyksmo mechanizmą. Šia metodika naudojasi net didelės įmonės, kai iškyla būtinybė išspręsti kokį nors keblų verslo ar personalo klausimą. Metodas pagrįstas piešimu, bet nesijaudinkite – jums visiškai neprivalu turėti vaizduojamojo meno talentą.

Didžiausias minčių žemėlapis buvo nupieštas vienos aviacijos kompanijos darbuotojų, jis vos išsiteko ant konferencijų salės sienos.

Jums kol kas visiškai pakaks balto piešimo sąsiuvinio lapo.

 

Pieštuką į ranką

Pasiėmę švarų popieriaus lapą ir dėželę su spalvotais pieštukais, patogiai atsisėskite. Popieriaus lakštą padėkite ant stalo – plokščia erdvė palengvina suvokimą. Lapo viduryje nupieškite simbolį arba paprasčiausiai užrašykite žodį, įkūnijantį rūpestį, su kuriuo turite susidoroti.

Tarkime, jums reikia nuspręsti, kaip praleisite ateinančių metų atostogas. Iš anksto užsisakysite išsvajotą kelionę? O gal verčiau tas kelias laisvas savaites praleisti mėgaujantis malonumais, kuriuos galima rasti savame krašte? Apsispręsti pageidautina kuo greičiau, nes planuojamam poilsiui teks pataupyti.

Pačiame lapo viduryje nupieškite, pavyzdžiui, lovakrėslyje įsitaisiusį žmogutį, arba paprasčiausiai užrašykite: „Kur praleisti atostogas?” Tai bus jūsų raktinis žodis.

Tada aplink šį „raktą“ pripieškite arba prirašykite visokiausių dalykų, kurie tik šauna į galvą, kai pradedate galvoti apie išvykimą į kokią nors konkrečią vietą.

Pavyzdžiui: „Pasilikus atostogauti Lietuvoje, ko gero, pavyktų prasisukti pigiau.“, „Išlėkus į užsienį, nereikės nervintis dėl oro, nes ten jis puikus.“, „Kokių gyvenimo sąlygų galima tikėtis pasirinktoje poilsiavietėje?“, „Ar kelionė iki numatytos vietovės būtų varginanti?“...

Apsvarstyti galima netgi tai, kaip jausitės atsidūrę svetima kalba kalbančių žmonių minioje. Ar tai nesukels jums streso? Arba, kitu atveju, ar esate tikri, kad pasitraukus į Dzūkijos miškų gilumą atostogų nuotaikos nesugadins iš visų pašalių ėmusios virsti kraujasiurbės muselės?..

Nusibraižę minčių žemėlapį, apie savo sumanymą, dar prieš pradėdami jį stumti į gyvenimą, žinosite viską iki smulkmenų ir galėsite įvertinti, kiek tai rizikinga.

 

Visos rizikos kaip ant delno

Greičiausiai jau pamanėte, ar ne paprasčiau visa tai paprasčiausiai pergalvoti, patyliukais prasukti mintyse? Tik neskubėkite. Nustebsite, kad piešdami ir matydami, kaip po truputį užsipildo lapo erdvė, prisiminėte tiek daug įvairių detalių, susijusių su jūsų pasirinktu atostogų variantu. Jeigu nepieštumėte, neabejotinai bent pusę jų būtumėte praleidę.

Kai jau surašysite visas savo prielaidas, pastebėsite dar vieną įdomų dalyką. Mat visą tą išvardytų pastabų margumyną reikia sujungti linijomis. Pasirinkite dvi skirtingas spalvas, pavyzdžiui, raudoną – teigiamybėms ir mėlyną – trūkumams, ir raudona linija sujunkite tuos dalykus, kurie jūsų atostogas padarytų malonias, o mėlyna – tuos, kurie jūsų pakilią nuotaiką drumsčia. Braižydami linijas galite pastebėti, kad kai kuriuos privalumus (pavyzdžiui, užsienio kurorte garantuotas saulėtas dienas) sujungėte ir su neigiamomis pastabomis (tarkime, didelėmis kainomis arba abejone, kokios kokybės paslaugas gausite viešbutyje, už kurį brangiai sumokėsite iš anksto).

Įrašydami vis naujas prielaidas ir sujungdami jas linijomis, nubraižysite kuo tiksliausią savo minčių, susijusių su šia tema, žemėlapį. Jis akivaizdžiai (spalvotai) parodys, ko daugiau – nepasitenkinimo ar džiaugsmo patirsite, jeigu šį savo sumanymą įgyvendinsite.

Nusibraižę minčių žemėlapį, apie savo sumanymą, dar prieš pradėdami jį stumti į gyvenimą, žinosite viską iki smulkmenų ir galėsite įvertinti, kiek tai rizikinga. Netgi tais atvejais, kai ryšitės veikti nebūdami tikri dėl savo sėkmės, žinosite, su kokio pobūdžio pavojais ir rizika jums gali tekti susidurti. Žinodami tai, galite tinkamai pasirengti.

 

Sekant uniformuotų vyrų pavyzdžiu...

Psichologai visiškai neabejoja, kad pastangos nupiešti iškilusią problemą žmogui padeda kur kas geriau ją suvokti. Be to, tai paskatina bendradarbiauti abu mūsų smegenų pusrutulius – racionalųjį ir meniškąjį. Tiesą sakant, išgarbintoji intuicija yra ne kas nors kita, o būtent giliausias jautrumas sujungtas su aukščiausiu proto aktyvumu. Ir ji niekada nenuvilia.

Jeigu aprašytasis metodas jums nekelia pasitikėjimo, galbūt abejones dėl jo veiksmingumo išsklaidys faktas, kad minčių žemėlapius braižo ne tik verslo įmonių strategai. Turėdami konkretų uždavinį, mintis piešia, tiksliau, tam tikras jų schemas braižo ir kai kurių spec. tarnybų atstovai: kariškiai, detektyvai, t. y. žmonės, kurių sprendimai privalo būti greiti ir tikslūs, nes nuo to dažnai priklauso kitų gyvybės. Žinoma, jų žemėlapiai kiek kitokie, labiau specializuoti. Bet idėja panaši.

Pratybos apskritai yra naudingas dalykas. Pamėginkite nusipiešti vieną kitą minčių žemėlapį ir patys įsitikinsite, kad po tokių treniruočių jūsų sprendimai tapo tikslesni ir aiškesni nei iki tol, o teisingai apsispręsti sugebate kur kas greičiau nei bet kada anksčiau.

 

Kam ši technika gali būti naudojama?

Tokiu būdu galima vykusiai suplanuoti savo žingsnius tomis dienomis, kai turime nuveikti ką nors svarbaus arba paprasčiausiai suspėti labai daug, užsitikrinti atostogas, kurių nesugadins neapgalvotos smulkmenos, sėkmingai apsipirkti... Bet ne tik...

Šitokiu būdu galime sustiprinti savo kūrybiškumą. Minčių žemėlapis labai praverčia tiems, kurie trokšta matyti trimatį pasaulio vaizdą – su visa gelme ir spalvomis, kaip jį mato vaikai.

Ši technika padeda iškilus reikalui sutvarkyti, susisteminti turimą medžiagą, informaciją, žinias. Tad jei rengiatės egzaminui, viešai kalbai ar kokiam pristatymui, pasidarbuokite pasičiupę švarų popieriaus lapą ir pieštuką.

 

Žemėlapis kuriamas pamažu

- Lapo viduryje nupieškite su jūsų apmąstymų tema susijusį piešinėlį. Panaudokite mažiausiai tris spalvas.

- Mintis įkūnijančius simbolius ir ženklus išdėliokite aplink centrą, užpildydami visą erdvę.

- Esminiai žodžiai turi būti išryškinti.

- Viename aukštyje gali būti tik vienas žodis arba simbolis.

- Linijos turi būti maždaug tokio pat ilgio kaip ir žodžiai.

- Piešdami ar rašydami pasinaudokite kuo skirtingesnių spalvų pieštukais ir šriftais.

- Leiskitės nešami vaizduotės, į žemėlapį įtraukite net abstrakčias,  miglotas ar net iš pirmo žvilgsnio absurdiškas mintis.

- Šiame piešinyje turėtų atsispindėti ne tik konkretūs faktai, bet ir kliūtys, sugretinimai su kitais uždaviniais.                         

 

Leiskite sau būti kūrybiškiems!

Dešinysis smegenų pusrutulis atsakingas už procesus, susijusius su vaizduote, spalvų, garsų, vaizdinio proporcijų ir erdvės visumos suvokimu.  Kairysis vadovauja logikos sprendiniams, susijęs su skaičiais, žodžiais, sąvokomis, jis fiksuoja detales ir viską analizuoja.

Galime nutuokti, kaip stipriai mūsų kūrybines galias paveiktų gebėjimas įkinkyti į darbą juos abu vienu metu. Istorija liudija, kad šitai sugebėjo didieji kūrėjai, pavyzdžiui, Leonardas da Vincis arba Albertas Einsteinas. Minčių žemėlapio braižymas yra vienas iš būdų aktyvinti ir suderinti abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Šis metodas gali būti pasitelktas atminčiai stiprinti, suvokimo aštrumui lavinti, praverčia mokantis svetimų kalbų.    

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs