1. Jei medus skystas, vadinasi, šviežias
Nebūtinai. Aišku, pavasario medus būna skystas ir tąsus (toks pats vertingiausias). Tačiau jei jis skystas, dar nereiškia, kad šviežias. Medus paprasčiausiai gali būti skiestas cukraus sirupu, o toks praranda vertingąsias savybes.
2. Atšildytas medus nepraranda savybių
Netiesa. Skystas medus, kuris mums asocijuojasi su šviežiu medumi, gali būti viso labo atšildytas aukštoje temperatūroje pernykštis medus. Per vieną minutę įkaitinto iki +75 °C ir aukštesnės temperatūros medaus antibakterinis poveikis smarkiai sumažėja, pakinta ir maistinė jo vertė. Taigi medų pirkite tik iš žinomo ir patikimo bitininko arba specialiose parduotuvėse, kuriose medaus kokybė patvirtinta produkto kokybės pažymėjimu.
3. Senas sustingęs medus praranda maistingąsias savybes
Netiesa. Pasak bitininkų, geros kokybės ir tinkamai laikomas medus beveik nesensta ir vartoti jį galima ne vienerius metus. Pavyzdžiui, mokslininkai, ištyrę faraonų kapavietėse rastą medų, pastebėjo, kad jame išliko dar nemažai maistingųjų savybių. Iš tiesų, kristalizuojantis medui, jo savybės nekinta, keičiasi tik spalva ir konsistencija.
4. Saldinti medumi sveikiau nei cukrumi
Vienareikšmiškai taip, jeigu nesate alergiška medui. Nors medus ne mažiau kaloringas nei cukrus, jis turi daug vertingųjų medžiagų, o štai cukrus maisto požiūriu yra bevertis. Meduje gausu geležies, kalcio, magnio, natrio, kalio, vitaminų PP ir B grupės, fermentų ir kt. Be to, jis teikia energijos, dezinfekuoja, naikina mikrobus, stiprina organizmo atsparumą. Kiek medaus rekomenduojama suvalgyti per dieną? Mitybos žinovai šiuo požiūriu išsako skirtingas nuomones. Visgi, išvedus optimalų vidurkį, medaus dienos norma vidutiniškai būtų 3 valgomieji šaukštai. Geriausiai medų tirpdyti drungname virintame vandenyje. Manoma, kad taip organizmas lengviau pasisavina jį. Tokį gėrimą propaguoja jogai. Štai pernai Lietuvoje viešėjęs ilgaamžis jogos meistras prisipažino, kad medumi gardintu vandeniu pradeda kiekvieną dieną.
5. Vertingiausias yra grikių ir liepų medus
Iš tiesų kiekvienas medus yra savaip vertingas. Gero kokybiško medaus nebūna nevertingo. Tačiau nemažai bitininkų sutinka su nuomone, kad liepų ir grikių medus turi daugiausia maistingųjų savybių. Liepų medus būna skaidrus, bespalvis arba gelsvai žalsvas, gana tirštas ir kvapnus. Jis ypač tinka nuo peršalimo ligų. Grikių medus raudonai rausvas arba tamsiai rudas, gana specifinio aromato ir kartoko skonio. Kristalizuojasi stambiais kristalais. Grikių meduje daug geležies ir baltymų, todėl ypač tinka silpno kraujo žmonėms, kenčiantiems nuo mažakraujystės.
6. Medus nerūgsta ir negenda
Deja, kad ir kaip būtų gaila, netinkamai laikomas medus gali surūgti. Sugedęs jis tampa rūgštoko skonio ir aromato, skystėja, pučiasi ir putoja (masėje atsiranda burbuliukų, o paviršiuje – putų). Pasak bitininkų, dažniausiai rūgsta nesubrendęs medus. Deja, pasitaiko atvejų, kad kai kurie nelabai sąžiningi bitininkai tokį medų „patobulina“, suskystina ir parduoda kaip gerą. Todėl dar kartą pakartosime: jei norite, kad medus jus džiugintų skoniu ir teiktų naudos, pirkite jį tik iš patikimų rankų. Lietuvoje išties nestinga nuostabių, savo darbą išmanančių bitininkų.
