Auga svoris, jaučiatės išsekusi, stinga energijos, tapote dirgli ar sunku sutelkti dėmesį? Gali būti, kad organizme stinga jodo...
♦ Jodas – vienas seniausiai žinomų mikroelementų. Jo stygius organizme sukelia apie 70 proc. skydliaukės ligų.
♦ Jodas atlieka daug funkcijų. Statistiniai duomenys byloja, kad tose šalyse ir regionuose, kuriuose juntamas jodo deficitas, gyventojų intelektas yra 10–15 proc. mažesnis. Taigi, jei jūsų intelektas ėmė mažėti, sunku sutelkti dėmesį, įsiminti informaciją, galbūt jums trūksta jodo.
♦ Jodas taip pat reikalingas, kad normaliai funkcionuotų skydliaukė ir būtų pagamintas reikiamas hormonų kiekis. Būtent skydliaukės hormonai reguliuoja augimą ir medžiagų apykaitą. Šis mikroelementas taip pat suteikia energijos, degina kalorijas, gerina smegenų veiklą, silpnina radiacijos poveikį. Jis būtinas plaukams, nagams ir dantims.
♦ Dėl jodo trūkumo nėščiosioms gresia persileidimai, įgimtos vaisiaus anomalijos. Vaikams ir paaugliams gali sutrikti augimas ir brendimas, intelekto raida. Be to, dėl jodo stygiaus vaikai greičiau pavargsta, prasčiau mokosi.
♦ Suaugusiesiems trinka miegas, kraujyje daugėja cholesterolio ir kt. Moterims tai gali būti viena iš nevaisingumo, mėnesinių sutrikimo, nerimo ir nuolatinio nuovargio priežasčių.
♦ Dėl jodo stygiaus lėtėja ir medžiagų apykaita, todėl gali imti augti arba kristi svoris. Tad jei be priežasties ėmėte sparčiai pilnėti, sutriko miegas, nervinatės dėl smulkmenų – vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris prireikus nusiųs pas endokrinologą.
Dėl jodo stokos gali:
• padidėti skydliaukė,
• sulėtėti protinė veikla ir medžiagų apykaita,
• skilinėti plaukai, oda pasidaryti šiurkšti,
• sparčiai augti svoris (viena iš nutukimo priežasčių),
• stigti energijos,
• atsirasti struma (gūžys).
Natūralūs jodo šaltiniai
♦ Daugiausia jodo yra įvairiose žuvyse, jūrų gėrybėse, jūriniuose kopūstuose ir dumbliuose. 10 g jūrinių kopūstų jodo yra tiek, kiek 11 kg menkių filė!
♦ Šiek tiek jodo yra piene ir jo produktuose, tačiau nepakankamai, kad organizmas būtų aprūpintas reikiamu kiekiu.
♦ Šio mikroelemento yra ir rupioje duonoje, bulvėse, svogūnuose, česnakuose, prieskoninėse lapinėse daržovėse, poruose, kiaušiniuose, saulėgrąžose. Ypač daug jodo yra graikiniuose riešutuose (ypač kevaluose – geriamas jų nuoviras arba antpilas) ir aronijose.
♦ Jodo trūkumą galite kompensuoti ir daug laiko praleisdama prie jūros. Taigi toks poilsis tikrai naudingas jūsų sveikatai.
♦ Dar vienas paprastas būdas papildyti jodo atsargas – vartoti joduotosios druskos. Kadangi verdant ar kepant jodas greitai suyra, berkite druskos tik baigdama ruošti patiekalą. Pavyzdžiui, virtose ar keptose bulvėse jodo sumažėja net 50 procentų.
Verta žinoti
• Jodo gali stigti, jei nuolat laikotės dietų.
• Jodo stygius didina krūtų ir gimdos vėžio riziką.
• Šį mikroelementą pasisavinti trukdo švieži brokoliai, ropės ir visų rūšių kopūstai.
• Jodo perteklius organizme veikia toksiškai.
• Jodo paros norma – 150–170 mikrogramų.
Jūriniuose kopūstuose yra ne tik jodo
Sveikos gyvensenos specialistai kaip vieną geriausių jodo šaltinių visgi įvardija jūrinius kopūstus. Beje, juose yra ne tik jodo, bet ir kalcio, kalio, natrio, geležies, bromo, mangano, cinko ir kitų naudingų medžiagų. Valgydama jūrinius kopūstus ar jais skanindama valgius, tikrai nepristigsite būtiniausių mikroelementų, vitaminų A, B, C ir kt. Pagal vitamino C kiekį, ši jūrų gėrybė nė kiek nenusileidžia apelsinams, žemuogėms ar svogūnų laiškams.
10 g jūrų kopūstų vitamino E yra tiek pat kiek 100 g morkų, vitamino D – kiek 9 kg abrikosų, kalcio – kiek vienoje stiklinėje pieno. Jūriniai kopūstai gerina žarnyno veiklą, ypač tinka užkietėjus viduriams, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
