Kasmet 3,2 milijonams Europos gyventojų diagnozuojamas vėžys, dažniausiai krūties, storosios žarnos arba plaučių. Nepaisant didelės medicinos mokslo pažangos, ši klastinga liga – viena dažniausių mirties priežasčių Europoje.
Yra apie šimtas įvairių vėžio formų (krūties, plaučių, kepenų, kraujo, odos, storosios žarnos, stemplės ir kt.). Iki šiol jo atsiradimo priežastys iki galo neišaiškintos. Guodžia nors tiek, kad ši liga neužkrečiama.
Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ir tik apie 20 proc. vėžio atvejų yra paveldima (krūties vėžio 5–10 proc.). Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas, darbas užterštoje aplinkoje, antsvoris, netgi neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.
Kas yra vėžys
Visi mūsų organai sudaryti iš ląstelių. Vienoms suirus, kitos iškart atsinaujina, t. y. dauginasi tik tada, kai reikia. Kartais šis procesas sutrinka, ir ląstelės pradeda daugintis be priežasties sudarydamos audinio perteklių. Onkologai tokį perteklinį audinį vadina naviku (jis gali būti gerybinis ir piktybinis).
Gerybinis navikas – tai ne vėžys. Išoperuotas dažniausiai nesikartoja, nes gerybinių navikų ląstelės po organizmą neišplinta.
Piktybinis navikas, priešingai, per kraują ir limfinę sistemą gali išplisti po kitus organus, tarkim, iš plaučių „nukeliauti“ į kepenis, žarnyną ir pan. Tokie išplitę antriniai navikai vadinami metastazėmis.
Simptomai
Vėžys – labai klastinga liga, nes ankstyvos stadijos dažniausiai nesukelia skausmo ir ryškių simptomų. Iš pradžių žmogus gali nejusti jokių negalavimų. Todėl jei priklausote rizikos grupei (šeimoje ar giminėje yra sergančiųjų ar sirgusiųjų vėžiu, turite žalingų įpročių, jūsų gyvenime nestinga stresų ir rūpesčių, nepaisote sveikos mitybos principų), turėtumėte reguliariai kartą per metus tikrintis sveikatą. Nuo 35-erių metų amžiaus kasmet atlikite krūtų tyrimus ir apsilankyti pas ginekologą. Profilaktiškai reguliariai apsičiuopkite krūtis. Tai geriausiai daryti praėjus 3–4 dienoms po mėnesinių.
Diagnostika
Vėžiui nustatyti taikomi įvairūs tyrimo būdai: laboratoriniai (kraujo, šlapimo ir kt.), rentgenologiniai, taip pat echoskopija (tyrimas ultragarsu), endoskopija, magnetinis rezonansas, biopsija ir kt. Ypač tiksliai ir anksti diagnozuoti vėžį padeda kompiuterinė tomografija.
Anot užsienio medikų, ilgai vartojant hormono estrogeno preparatus, didėja rizika susirgti krūties vėžiu. Tad bet kokius vaistus vartokite tik reikalui esant ir skyrus gydytojui.
Krūties vėžys diagnozuojamas trimis būdais: krūtų echoskopija (krūtų ir limfmazgių tyrimas ultragarsu), mamografija (krūtų tyrimas rentgenu), biopsija (audinio paėmimas iš tiriamojo darinio).
Anot onkologų, reikėtų atkreipti dėmesį į kartais net „nekaltus“ negalavimus. Pasikonsultuokite su gydytoju, jei be priežasties krinta svoris, nuolat jaučiatės pavargusi, dažnai pykina ir trinka virškinimas, padidėjo pažastų limfmazgiai, apčiuopėte bent menkiausią guzelį krūtyje, pastebėjote spenelio odos pakitimų (pradėjo tekėti skaidrios ar kraujingos išskyros), pakito krūties forma ir dydis, krūtyse juntate nemalonių pojūčių, ilgai negyja žaizdelės, odoje atsirado dėmelių, dažnai atsiranda kraujosruvų, pakito apgamo forma, dažnai trinka žarnyno veikla, vargina neįprastas kraujavimas arba išskyros, jaučiate sunkumą ryjant, be priežasties prikimo balsas ar pradėjo varginti įkyrus kosulys, kuris ilgai nepraeina, jau kurį laiką be jokios priežasties yra sutrikęs tuštinimasis ir kt.
Dėmesio: išvardyti simptomai dar nereiškia, kad sergate vėžiu. Profilaktika – puikus būdas užbėgti ligai už akių.
Konsultavo bendrosios praktikos gydytoja E. Laurusevičienė
JAV J. Hopkinso universiteto mokslininkai apie vėžį
- • Anot užsienio rašytinių šaltinių, mokslininkai, ištyrę daugiau kaip 18 tūkstančių genų seką, nustatė, kad už žarnyno ir krūties vėžio vystymąsi „atsakingi“ iš viso 280 genų. Jų tarpusavio sąveika nulemia auglio formavimąsi. Tyrėjai kuria schemą, pagal kurią bus galima kontroliuoti šį procesą ir veiksmingai gydyti vėžį.
- • Pasirodo, onkologines ligas lemia daug sudėtingesnis paveldimų veiksnių kompleksas, nei iki šiol manyta. Ištirta, kad krūties liaukos ir žarnyno piktybiniai navikai sietini su visiškai skirtingais mutacijų rinkiniais ir vystosi skirtingai. Todėl žmonėms, sergantiems tos pačios rūšies vėžiu, liga gali vystytis skirtingai. Jos raidą lemia kiekvieno ligonio individuali genetinė charakteristika.
- • Kiekvieno žmogaus organizme yra vėžio ląstelių. Įprastais tyrimais jos neaptinkamos, kol jų neprisikaupia iki kelių milijardų. Per žmogaus gyvenimą vėžio ląstelės suaktyvėja iki 10 kartų. Kai žmogaus imuninė sistema stipri, ji geba sunaikinti vėžio ląsteles ir sustabdyti jų dauginimąsi bei auglių susidarymą. Tad vėžio riziką galima sumažinti stiprinant imuninę sistemą.
- • Chemoterapija naikina ne tik vėžio ląsteles, bet ir sveikąsias, taip pat pažeidžia audinius ir vidaus organus. Ilgas gydymas chemoterapija susilpnina organizmo natūralią apsaugą, o kartais visai sunaikina imuninę sistemą, todėl ligoniams didėja infekcijų ir komplikacijų rizika.
- • Kai kurie JAV mokslininkai teigia, kad vėžio ląstelės nemėgsta deguonies prisotintos aplinkos. Tad puiki profilaktikos priemonė nuo vėžio – kvėpavimo pratimai, kasdienė mankšta, buvimas gryname ore. Veiksminga ir deguonies terapija.
Natūropatai apie vėžį
1. Pasak A. Malovičko, onkologinės ligos – tai visų mūsų organizme esančių parazitų (kirmėlių, mikrobų, virusų, grybelių, kraują teršiančių nuodingųjų maisto atliekų sankaupų) sukeltos pasekmės. Nuodingųjų atliekų, kurios užteršia kraują, susidaro dažnai ir dideliais kiekiais valgant keptą raudoną mėsą, taip pat krakmolingų ir mielinių produktų. Blogas kraujas ir bloga kraujotaka didina vėžio riziką. Todėl reikia reguliariai valyti organizmą, daryti iškrovos dienas ir kt. Išvalius organizmą, jis vėl geba visu pajėgumu pumpuoti kraują ir aprūpinti organus, ląsteles maisto medžiagomis.
2. Norint sumažinti vėžio riziką arba pristabdyti vėžio ląstelių dauginimąsi, būtina iš valgiaraščio išbraukti cukrų, kuris ne veltui vadinamas „baltąja mirtimi“. Geriausiai vartoti nesaldintus ir be dažiklių gėrimus, vengti saldumynų (ypač tortų, pyragaičių).
3. Didžiausias nuodas yra riebaluose keptas maistas, nes aukštoje temperatūroje susidaro kenksmingų kancerogeninių medžiagų, dėl kurių kaupiasi toksinai, užsiteršia organizmas, o tai didina vėžio riziką. Taip pat nepatartina maišyti augalinių ir gyvulinių riebalų. Vienu metu geriausiai valgyti vienos rūšies baltymus.
4. Neigiamos emocijos didina vėžio riziką. Pavydas, pyktis, kartėlis, pagieža organizmui sukelia stresą, kuris didina jo rūgštingumą, o tai sudaro palankias sąlygas daugintis vėžio ląstelėms ir kt. Tie žmonės, kurie geba atsipalaiduoti, atleisti, nelaiko blogų emocijų savo viduje, yra optimistai, rečiau serga arba greičiau pasveiksta po ligos.
5. Pasak A. Malovičko, mėsos nuovirai, sultiniai, kuriuos dažniausiai skubame nešti ligoniui, ne pats geriausias pasirinkimas. Verdant kaulus, mėsą, į sultinį patenka visos joje esančios „blogosios“ medžiagos. Jeigu gyvulys buvo šeriamas antibiotikais, hormonais ir kitais biostimuliatoriais, visa tai suvalgome. Be to, nors daugeliui atrodo, jog sultinys – labai lengvas maistas, kad pasisavintų visas jame esančias medžiagas, organizmui reikia 30 kartų daugiau energijos nei pasiimti jas iš mėsos. Ligonius toks maistas sekina, nes jie ir taip būna nusilpę.
6. Veiksminga kova su vėžiu – sveika mityba. Iš valgiaraščio vertėtų išmesti cukrų, riebaluose keptą, konservuotą, rūkytą maistą. Vėžio ląstelės tarpsta rūgštinėje aplinkoje, o raudona mėsa, ypač kepta, didina organizmo rūgštingumą. Reikėtų valgyti baltą mėsą, žuvį (baltymingo maisto užtenka valgyti tik kartą per dieną). 80 proc. turi sudaryti termiškai neapdoroti produktai, šviežios daržovės, vaisiai, vandeniu skiestosmjų sultys, košės ir kt. 20 proc. – virtas maistas.
Dėmesio: skelbiame natūropatų ir mokslininkų pateiktas nuomones, tačiau nesiūlome jomis aklai vadovautis nepasitarus su gydytoju.
