Ant kai kurių vaistinių sienų kabo plakatai su užrašu „Vaistų galia“. Iš pirmo žvilgsnio, regis, viskas gerai. Bet… kai įsigilini atidžiau – kokia ironiška potekstė… Seniau miniatiūrinėse menzūrėlėse vietos vaistininkų sumaišomos mikstūros šiandien virto milžinišką apyvartą sukančia farmacijos pramone, viena pelningiausių verslo pasaulyje. Ir tikrai vaistai yra galia. Kas juos valdo, valdo visą pasaulį...
Grėsmingiausia yra tai, kad galingi vaistų gamintojai bei platintojai nesitenkina suaugusiais pacientais. Paklusnų medikamentų vartotoją jie linkę augintis nuo lopšio. Kaip sakoma: lenk medį, kol jaunas. Jei atidžiau pasiraustumėte po vaistinių lentynas, nustebtumėte, kiek vaistų ir visokiausių papildų yra tinkama vartoti nuo kūdikystės ar ankstyvos vaikystės. Paskaičius tų preparatų sudėtį ir galimą šalutinį poveikį, šis faktas tikrai nedžiugina. O dar labiau nedžiugina tai, kad vaistų verslas pavergė ir ne vieną gydytoją. Dabar jau nedaugelis tėvų nustemba, kad pediatras visiškai ramia sąžine trijų mėnesių verksmingam kūdikiui išrašo raminamųjų lašų, o paaugliai vartoja stiprius antidepresantus. Taigi kaip gerai – ir vaikai ramūs, ir tėvams patogu. Tik… ar sveikas proto balsas paslapčia nekužda, kad kažkas čia vis dėlto yra ne taip? Juk blaiviai mąstančiam žmogui turėtų kilti mintis: jei nuo pirmųjų gimimo dienų vartoja raminamuosius lašus, kas to žmogučio laukia peržengusio per trisdešimt, penkiasdešimt?
Deja, blaiviai mąstančiųjų, panašu, likę tik keli procentai. Už didžiąją daugumą mąsto reklamos, įtaigios TV laidos, leidiniai ir pan. O jie visi lyg susitarę choru tvirtina: gerk vaistų, skiepykis brangiais skiepais ir būsi sveikas. Kaip nepatikėsi?.. Ir nesvarbu, kad vėliau paaiškės, jog tų stebuklingųjų skiepų kai kurios pažangios šalys nė iš tolo neįsileido, nes jie nebuvo pakankamai ištirti, o tie naujieji gerieji vaistai staiga išimti iš apyvartos, nes pastebėtas šalutinis poveikis, kurio juos pagaminusi farmacijos kompanija nesitikėjo. Sakote, nesąmonės? Tokie reiškiniai farmacijos pasaulyje tikrai egzistuoja. Ir, ko gero, ne taip retai, kaip įsivaizduojama.
Šį teiginį būtų galima grįsti daugybe galingoms farmacijos kompanijoms iškeltų milijonus ar net milijardus dolerių siekiančių teisminių ieškinių: už tai, kad klaidino žmones melaginga reklama, į apyvartą paleido nepakankamai gerai ištirtus vaistus ar nuslėpė tam tikrus šalutinius jų reiškinius, skatino gydytojus netikslingai išrašyti tam tikrų medikamentų ir t. t. Kad vaistai kartais gali tapti beveik tokie pavojingi kaip atominė bomba, istorijoje žinomas ne vienas atvejis. Pavyzdžiui, 1962 m. JAV buvo kilęs didžiulis skandalas, kai vaistas nėščiosioms nuo rytinio pykinimo sukėlė daugybę kūdikių apsigimimų...
Keli aktualūs klausimai
Šiuo metu pasaulyje yra gaminama keli šimtai tūkstančių įvairiausių medikamentų. Ir šis skaičius vis didėja. Beveik kaskart užsukę į vaistinę, vitrinose pastebime naujų, nematytų dėžučių su piliulėmis ar tabletėmis, o įtaigiai „sukalti“ reklaminiai ditirambai be atvangos giria jų veiksmingumą ir kviečia paragauti. Tarsi tai būtų ne vaistai, o nekalti saldainiukai. Ir mes su ūpu ragaujame, išbandome naujienas, vis labiau įtikėdami, kad be vaistų mūsų gyvenimas neįmanomas.
Ko gero, nėra tokios fizinės būklės, kurios nebūtų galima jais palengvinti. Suskaudo galvą, nesimiega, jaučiatės liūdnas ir pavargęs – tik užsukite į vaistinę ir išeisite su visų glėbiu preparatų, kurie akimirksniu praskaidrins jūsų gyvenimą.
Tiesą sakant, realiai įvertinus situaciją, neretai jokių vaistų išvis nereikėtų – tą patį rezultatą visai nesunkiai pasiektume kur kas paprastesnėmis priemonėmis. Galvos skausmą ir nuovargį galbūt kuo lengviausiai įveiktumėte valandėlę pasivaikščioję gryname ore. Nemigą ir sudirgusius nervus padėtų numalšinti aromatinė vonia ir puodelis arbatos. O virškinimo sutrikimai ir pilvo pūtimas nekamuotų, jei rinktumėtės šiek tiek liesesnį ir sveikesnį maistą. Bet kam vargti ieškant alternatyvų? Su vaistais paprasčiau ir aiškiau – nurijai tabletukę ir netrukus jauti palengvėjimą.
Vis dėlto norisi užduoti klausimą: ar kaskart ją rydami pagalvojame, ką už tai aukojame? Ar šio vaisto suteikta nauda tikrai bus didesnė už organizmui daromą žalą?..
„Bet ką gi man daryti, jei sergu liga, kurią turint reikia nuolat gerti vaistus?“ – pasakytų daugybė žmonių. Tas tiesa, išties esama ligų, kai be vaistų neišsiversi. Tačiau jei būtų atlikti išsamūs tyrimai, beveik nekyla abejonių, kad atsirastų daugybė nuo vaistų priklausomų žmonių, kurie galėtų be jų kuo sėkmingiausiai gyventi. Netikite? Štai konkretus pavyzdys. Vienai moteriai buvo diagnozuotas gastroezofaginis refliuksas. Jai buvo pasakyta, kad turi susitaikyti su tuo, jog nuolat turės vartoti vaistus. Deja, piliulės pasirodė esą brangios ir neveiksmingos. Situacija vis blogėjo. Tačiau moteris nenuleido rankų ir ieškojo alternatyvų. Ir rado. Specialią gydomųjų žolių arbatą. Periodiškai ją gerdama jaučiasi kuo puikiausiai ir džiaugiasi, kad aklai nepasitikėjo „visagaliais“ vaistais.
Sveikatos iliuzija
Įsitikinimas, kad vaistai dovanoja sveikatą, tėra iliuzija. Daugelis cheminių medikamentų veikia ne tik sergantį organą, bet ir visą organizmą. Kitaip tariant, neretai malšindami vienus negalavimus nejučia galite įsitaisyti naujų. Ypač nuo dažnai ir nesaikingai vartojamų vaistų kenčia skrandis, kepenys, inkstai, imuninė sistema. O kur dar nežinomos ir visai netikėtos organizmo reakcijos.
Jei abstraktūs faktai neimponuoja, štai žiupsnis statistikos, apie kurią tikrai nedažnai pagalvojame: mirštamumas nuo nepageidaujamų reakcijų į vaistus pasaulyje yra penktoje vietoje po širdies ir kraujagyslių, bronchų ir plaučių, onkologinių ligų ir traumatizmo. Apskaičiuota, kad apie 5 proc. pacientų dėl minėtųjų nepageidaujamų reakcijų gydosi ligoninėse, o bendros Europos Sąjungos išlaidos dėl to kasmet siekia dešimtis milijardų eurų.
Dar viena bėda, be saiko rydami vaistus, „grūdiname“ ligų sukėlėjus. Jie tampa vis stipresni, pavojingesni ir sunkiau įveikiami. Taigi, norint su jais kibti į kovą, tenka gaminti vis stipresnius vaistus. O kaip žinia, stipresni vaistai labiau kenkia ne tik mikrobams, bet ir mums patiems. Ypač tai pasakytina apie antibiotikus. Šis XX amžiaus pradžios farmacijos stebuklas bei pasididžiavimas šiandien virsta dideliu žmonijos galvos skausmu. Nustatyta, kad vaistams atsparios bakterijos kasmet į ligos patalą paguldo milijonus pasaulio gyventojų. Kai kurie atvejai baigiasi mirtimi. Baisiausia, kad antibiotikams atsparių bakterijų sąrašas per pastarąjį pusšimtį metų gerokai pailgėjo. O mes ir toliau neskubame imtis atsakomybės už tai, ką vartojame. Vis dar klaidingai manoma, kad antibiotikai gydo beveik visas įmanomas ligas, todėl vos tik susirgus jų reikia gerti žūtbūtinai. Iš tiesų tai yra labai pavojingas mitas. Antibiotikai veikia bakterijas, bet ne virusus. Ir konkretūs antibiotikai turi būti vartojami tik konkrečiais atvejais. Deja, statistika rodo, kad realybėje toli gražu taip nėra...
Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo atliktas toks tyrimas: dvidešimtyje mūsų šalies poliklinikų patikrinta per 4000 ambulatorinių kortelių. Patikrinimo rezultatai štai kokie: net 70,6 proc. vaikų ir 37,4 proc. suaugusiųjų buvo gydyta antibiotikais. Plataus spektro antibiotikai sudarė per trečdalį vaikams skirtų antibiotikų. Tačiau tik 3 proc. vaikų ir 0,4 proc. suaugusiųjų, prieš skiriant šių medikamentų, buvo atlikti mikrobiologiniai tyrimai...
Būkime sąmoningi!
Manote, kad vaistų pramonė tokia galinga, kad prieš ją esate visiškai bejėgiai? Nieko panašaus, farmacijai tokių nežabotų galių suteikėme mes patys be saiko vartodami. Juk apskritai vaistai nėra toks blogis, kurio reikėtų vengti iš tolo. Jei ne šiuolaikinė farmacija, žmonija negalėtų įveikti daugybės sunkių ar net mirtinų ligų. Ir viskas šiame procese būtų kilnu, prasminga ir naudinga, jei tik mes vaistus gertume pasitelkę visą mąstančio žmogaus atsakomybę, o juos gaminančios ir platinančios įmonės, užuot aklai vaikiusios didelio ir greito pelno, labiau įsiklausytų į savo sąžinės balsą.
Kaip turėtume elgtis, kad taptumėte atsakingu vaistų vartotoju ir vaistus „prakišti“ suinteresuoti asmenys neturėtų galimybių mumis manipuliuoti? Svarbiausias patarimas: neužsiimkite saviveikla ir vos sunegalavę nebėkite į vaistinę pirkti glėbio vaistų. Visų pirma išsiaiškinkite, kas jums iš tikrųjų yra, ar tikrai tų vaistų taip mirtinai reikia. Ieškokite sveikesnių alternatyvų.
Būkite smalsūs, domėkitės tuo, ką jums išrašo gydytai. Ypač jei jų rekomenduojami vaistai labai stiprūs ar išrašomi ilgam. Juk medikai ne dievai – kartais taip pat klysta, kartais būna tendencingi ar paperkami. Nebijokite jų klausti, kodėl skiriami būtent tokie vaistai, išsamiai išsiaiškinti apie šalutinį poveikį ar galimybes pasirinkti kitokį gydymo būdą. Jei kyla dvejonių, nepatingėkite nueiti pas dar vieną specialistą. Nesivaržykite, toks domėjimasis – joks įkyrumas ar įžūlumas. Tai jūsų teisė žinoti. Sveika ir pažangi visuomenė yra ne ta, kuri suvartoja kuo daugiau ir kuo modernesnių vaistų, o ta, kuri yra gerai informuota ir išprususi. Atminkite, informacija yra jūsų ginklas. Ir tik juo galite apginti savo ir savo artimųjų sveikatą.
Faktas pamąstyti...
Besaikis vaistų vartojimas ne tik kenkia mūsų sveikatai. Neatsakingai vartojami ir netinkamai utilizuojami vaistai jau yra tapę ir ekologine problema. Vienu žurnalistiniu tyrimu įrodyta, kad Lietuvoje beveik nesirūpinama, kur nukeliaus pasenę, nesuvartoti vaistai. Nors teoriškai juos turėtų priimti vaistinės, žurnalistai įsitikino, kad toli gražu ne kiekviena vaistinė tai daro realiai. Ne viena jų su atveju, kai kažkas atneša senus vaistus, susidūrė pirmąkart. Kurgi dedami šie vaistai? Daugiausia keliauja į klozetą ar sąvartynus. Bet tik mums atrodo, kad ten jų kelionė ir baigiasi. Toli gražu... Iš tikrųjų pavojingos vaistuose esančios medžiagos niekur neišgaruoja – jos patenka į dirvožemį, vandenį, atmosferą. Ir iš ten vėl grįžta pas mus. JAV mokslininkai, ištyrę upėse plaukiojančias žuvis, buvo sukrėsti – jų organizmuose rasta net kelių rūšių antibiotikų. O tokios žuvys juk keliauja ant kažkieno pietų stalo...
