Kristinos Vikøren kūryboje galima atrasti neišsemiamų gamtos elementų, supančių pačios dizainerės studiją. Natūralios gamtos tekstūros atsikartoja drabužių raštuose, faktūrose. Vieni labiausiai atpažįstamų dizainerės drabužių – transformuojami lietpalčiai „Anna French“, ryškios sportinės tamprės ar drąsūs maudymosi kostiumėliai.
Dizainerė nevengia raštų (tą galite matyti jos naujausioje fotosesijoje, kurios modeliu tapo festivalio „Kino pavasaris“ geriausios kino aktorės apdovanojimui nominuota Severija Janušauskaitė).
Portalui Ji24.lt Kristina pasakoja, kaip tapo dizainere, ir dalijasi įžvalgomis apie moterų stilių Vilniaus gatvėse bei mados patarimais.
– Papasakokite apie savo kelią į mados pasaulį – viskas pasisuko žaibiškai ir netikėtai, per lemtingą atsitiktinumą, o gal atvirkščiai, nuo pat vaikystės drabužių konstravimu ir užsiimdavote?
– Kelias buvo ilgas ir nuobodus. Daug prakaito, mažai euforijos (šypsosi). Visi mano pasiekimai yra ilgų studijų ir darbo, didelių investicijų bei aukojimosi pasekmė.
Nuo jaunystės dirbu su drabužiais, konstrukcijomis, tekstilės bandymais. Nepasakyčiau, kad tai sėkmė – greičiau jau darbo rezultatas. „Žaibiškai, netikėtai ir lengvai“ neretai būna tiesiog pažinčių pasekmė.
Iš tiesų drabužių kūrimu užsiėmiau jau nuo vidurinės mokyklos laikų. Dar mokykloje, pamenu, vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje, kūrėme šortukus ir „biusthalterį“ Madonnos „Vogue“ dainai, šokių kolektyvui.
„Biusthalteris“ – tai tarsi biusto laikytojas – pusiau korsetas, pusiau liemenukas. A la Jean Paul Gaultier...
O būdama vos kelių metukų jau karpiau kutus nuo klasikinių „pliušinių“ paveikslų su stirnomis, kabančių ant sienų pas mano senelius. Radau žirkles – ir čakšt čakšt čakšt...
Prisimenu dar vieną nuotykį: kai buvau ketverių, prie užuolaidų prisiuvau senelį, kuris sėdėjo užmigęs prie radijo. Atsistojęs taip su visu karnizu ir nuėjo. Maži nuotykiai... Dar, pamenu, motinos nertą lininį sijoną sukarpiau vien dėl to, kad pusseserės įkvėpta norėjau kažką pasiūti lėlytei. Lėlės nebuvo tokios įdomios, tačiau pats procesas!..
Šį kartą 2015 metų pavasario ir vasaros kolekcijoje ypač daug mezginių bei rankų darbo, o taip pat ir šilko, kurio kietumą ir medžiagiškumą dizainerė puikiai išnaudoja, sukurdama naujus ir įdomius modelius.
Jei pamatysi moterį be makiažo, apsirengusią vos ne ultravioletine spalva, kilimu-maišu, suprask, ji – feministė, socialistė.
Sunku nepastebėti, kad „Kristar Design“ kūryba alsuoja šiaurietiška nuotaika: pavyzdžiui, plisuotas sidabro spalvos sijonas „Silver Smile“ perteikia ir mintimis nukelia į šiaurės šalies grožį – drabužio klostės, tarsi sniego juostos kalnų viršūnėse, rausvai sidabriniu atspalviu spindi nuo audinį pasiekusios saulės šviesos.
„Dažniausiai kurti įkvepia mano buitis, aplinka ir išgyvenimai kasdienybėje. Šioje pavasario kolekcijoje rolė tenka sienos, kalno, tunelio paviršiams, dar vienas motyvas – sniego, tirpstančio kalnuose, kaita. Ir bijūnai – jų didelės galvos ir struktūra mane žavi, primena vaikystę ir paskutines mokslo dienas,“ – pasakoja dizainerė.
Taip pat skaitykite: Stiliaus patarimai: su kuo derinti tampres ir kada jų vengti
Kaipgi ji atsidūrė Norvegijoje?
„Norvegijoje gyvenu apie dvylika metų. Tai – vakarinė Norvegija, daugiau į Šiaurę, prie ilgiausio fiordo Sognefjord, „furistai“ žino (juokiasi dizainerė).
„Mados infekcijos“ leidinyje kaip tik buvo išspausdintas interviu su manimi, ir vieną sykį sunkvežimio vairuotojas, atvežęs krovinį, klausia vyrų, kurie dirbo su mano vyru: „Tai čia tas kaimelis, kur tarp kalnų gyvena dizainerė?“.
Beje, smulkieji pervežėjai net nenori važiuoti per kalną dėl galimų nuošliaužų ar slidaus kelio, tai siuntinių pačiai tenka nuvažiuoti pasiimti. Nors kaimelyje – vos 4500 žmonės, mes turime ir kalėjimą, ir tris bažnyčias, ir labai gilų istorinį sluoksnį nuo vikingų laikų.“
– Ar sudėtinga buvo priprasti prie tenykštės aplinkos?
– Pora metų jaučiausi kaip sapnų šalyje, bet per metus nusileidi ant žemės ir galvoji, kaip čia viskas...
Kai pirmą kartą atvažiavau, iš nugaros žiūrėdama nesupratau, kur vyras, o kur – moteris. Labai platūs pečiai, liaunos kojos, siauri klubai, trumpi plaukai, o jų kasdieniai dalykai – tai daugiau ne mada, o drabužis.
Nesuprasi, ar eina sportuoti, ar į darbą, ar iš darbo, nes visur vyrauja sportinė apranga. Remia kinus... (Nors Lietuvoje sportinė tendencija labai populiari, čia yra kitaip.) Norvegijoje ne mada, o sportiniai drabužiai sezoniškai keičiasi.
Būti sportininku su laimėjimais – statusas, o ne, tarkime, pasiekimai moksle ar kitoje srityje. Bet žmonių požiūris nuo miesto iki miesto labai skiriasi. Mentalitetas taip pat kitoks. Tiesa, Bergene daugiau aristokratų, ten ir mergaičių vakarinėm suknelėm ir kulniukais pasipuošusias gali pamatyti, o kaime, miesteliuose – tai tarsi dokumentinis filmas apie stilingas močiutes – čia tokių galima rasti!
Taip pat skaitykite: Mados tinklaraštininkė Sandra Ubartienė pataria, kaip rengtis besilaukiančioms moterims
Jos itin įdomios, 60–80 metų, apsirengusios labai stilingai, ryškiais drabužiais, aksesuarais, paryškinusios savo žilus plaukus mėlyna ar kitokia ryškios spalvos detale. Neaukšto ūgio, sudžiūvusios, bet lūpos būtinai padažytos.
Vidutinio amžiaus moterys sugadintos feminizmo judėjimo. Jei pamatysi moterį be makiažo, apsirengusią vos ne ultravioletine spalva, kilimu-maišu, suprask, ji – feministė, socialistė. Beje, labai panaši situacija, kaip Švedijoje. Danijoje truputį kitaip – ten brandaus amžiaus moterys elegantiškesnės.
– Tarp mados, demonstruojamos ant podiumų, ir kasdienės mados visad būna šioks toks atotrūkis – juk „nulinių“ dydžių modeliai dažnai net neprimena kasdien gatvėse matomų moterų! Be to, įprastos moterys – mamos, darbuotojos, draugės – neretai prisibijo eksperimentuoti su stiliumi, nes nenori nusivilti ir yra įsitikinusios, kad dauguma stilingų drabužių tinka tik tradicinėms kaulėtoms figūroms.
– „Nulinis“ – taip smarkiai naudojamas spaudos žargonas, iš tiesų taisyklinga sakyti būtų pačiais mažiausiais dydžiais. Visgi svarbiausia – proporcijos ir vidutiniškai prigludęs drabužis.
Apie lietuves... Dydžiai ir apranga visad primena juodąsias našles. Juoda tai juoda, bet bendros masės stilius čia žengia atgal bent dvidešimt metų.
Moterims Lietuvoje reikia laisvės, reikia, kad laisvai jaustųsi jos pačios, o šios – tarytum paskendusios problemose. Netgi iš užsienio į Lietuvą atvykę žmonės visų pirma vertina moteris kaip labai protingas, o vyrus – kaip linksmus, draugiškus. Reikia moterims daugiau pasitikėti savimi! Juodos mini suknelės, itin aptempti „bodžiukai“ (glaustinukės) – tai kompleksą rodantys drabužiai. Jie nusako ankštą, įtemptą charakterį.
Pasižiūrėjus į renginių nuotraukas, kuriuose moterys bei merginos įsiamžiniusios prie foto sienelės, irgi gali pastebėti, kad vyrauja paaugliški aksesuarai arba nesuprantami veikalai ant galvos – moterys nemoka būti savimi, išlaikyti natūralumo, per daug eksperimentuoja.
Taip, tiesa, kad mada sukasi ratu ir jai būdingas cikliškumas (dabar grįžta aštuntas, devintas dešimtmečiai, kurie karaliauja gatvės stiliuje), tačiau kartu ir niekas nesikeičia...
Reikėtų iškelti ir drabužių dydžių Lietuvoje klausimą! Parduotuvės neima didesnių dydžių, neskelbia, nemyli didesnio dydžio, pilnesnių žmonių. Tie vadinamieji „nuliniai“, kaip sako, tinka S, M, ir L dydžiui. 30, 32 dydžiai – tai jau nėra sveika. Modeliai paaugliai yra 34–36 dydžio, o vyresnės nuo 38-to – tokį dydį turinčių moterų Lietuvoje ypač daug. Sakoma – Lietuva modelių kraštas!
Moterys bijo eksperimentuoti dėl to, kad joms, deja, netenka nueiti į parduotuves–butikus, nes dauguma moterų, dėvinčių didesnius dydžius, įsitikinusios, kad ten neatras sau tinkamo dydžio drabužio. Kaip prekinio ženklo kūrėja esu nusivylusi pardavėjais, nes jie net nenori pardavinėti normalaus sudėjimo moterims! Aš siūlau platų pasirinkimą – nuo XXS iki XL, nuo 32 iki 42, o kai kurių modelių – net iki 52 dydžio.
– Ką patartumėte tokioms moterims? Nuo ko pradėti, siekiant „susidraugauti“ su mada ir atrasti savo stilių?
– Galbūt moterys dažniau galvoja: „O ką kiti pasakys?“ Dėl to dažnai ir būna ne savimi. Normalaus sudėjimo moterys tikrai turi savo stilių! Tereikia joms patarti, kaip panaudoti esamus siūlomus modelius:
- Pirmiausia parduotuvės lentynoje imkite tai, kas jums patinka ir bandykite, matuokitės, pirkite tai, kas sutaptų su jūsų poreikiais.
- Dauguma drabužių iš tiesų tinka didžiajai daliai moterų, tik nereikia perkrauti ir per daug išryškinti savo kūno formų, pasirenkant netinkamą dydį! Dažnai Lietuvoje matome tendenciją, kai pasirenkamas mažesnis dydis, nei modelis buvo sukurtas. Tai tokia plati tema...
- Vengti aptemptų drabužių – tai yra taip senamadiška ir pigu (palyginimui pateiksiu vaizdingą pavyzdį: aptempta trikotažinė suknelė, parodanti viską – šonkaulius ar „gelbėjimosi“ ratą). Protingai renkantis vidutiniškai prigludusią suknelę, atrodysite prabangiai. Teisingas dydis – labai svarbu.
- Kaip tai pasirinkti? Labai paprasta: jei matuojantis atsiranda horizontalios tempimo linijos (kurių neturėtų atsirasti), mielosios, drabužis yra tikrai siauras.
- Audinio sudėtis taip pat suteikia tam tikro žavesio ir įspūdžio. Kodėl Prancūzijoje karaliauja šilkas? Gaminiai iš šilko yra lengvi ir platūs, nepastebimai paryškina kūno formas vėjui papūtus. Taip seksualu!
- Proporcijas suvaldysite, jei vadovausitės platu–siaura principu: jei viršus prigludęs, tai apačia turėtų būti laisva. Jei apačia prigludusi – viršus laisvas (pvz., pieštuko tipo sijonas, prigludę džinsai, o palaidinė – plati). Jei megztinis „oversized“, tai turėtų būti labai išdidinto silueto – nesirinkite tokio kuris jus „praryja‘‘.
– Kuo panašios ir kuo skiriasi lietuvės bei norvegės moterys?
– Moterys yra moterys – užsiėmusios savo išvaizda, sveikata. Norvegų moterys – laisvos, sportiškos, nenutuokiančios apie kokybę. Tik mažoji dalis žino, kas yra šilkas, bet apie vilną ir jos tipus nusimano labai daug. Karaliauja megzti rankomis megztiniai. Čia, kaip jau minėjau, senutės ir paauglės – labai stilingos, tik vidutinio amžiaus moteriškių stiliaus nesuprasi.
Taip pat skaitykite: Stiliaus gidas: 5 aprangos deriniai moterims, nemėgstančioms aukštakulnių
O lietuvaitės labai elegantiškos, bet susikausčiusios: fasadas labai nuostabus – makiažas, nagai tobulai sutvarkyti, jos neleidžia sau jokių klaidų, yra reiklios ir priekabios. Tačiau paskutinio apsilankymo metu Lietuvoje pastebėjau, kad 40-ties metų moterys jau rengiasi kaip pensininkės. Pamatai savo amžiaus moterį ir susimąstai: kiek jai metų?.. Patarti galiu tik tiek: rengtis pagal savo amžių ir būti nuostabioms bei jaunatviškoms!
– Kokios drabužių konstrukcijos padeda pabrėžti moterišką figūrą? Ar tikrai klaida rinktis laisvus bei kabančius drabužius, norint užmaskuoti platesnius klubus ar atsikišusį pilvą?
– Jei žmogus su drabužiu atrodo neproporcingas, drabužio konstrukcija tikrai nepadės. Stilistai kalba apie vizualius reikalus ir apie madą, bet ne apie savijautą. Optiškai labai mažina super „oversize'as“ – išdidintų gabaritų megztinis.
Tokiu drabužiu apsirengusi atrodai kaip vaikas su paveldėtu megztiniu. Jei dar ir ilgis yra trumpas, o klubai – platūs, tai patikėkite, jis tikrai iškreips proporcijas. Tereikia išmokti jas atitaikyti, ir drabužis atrodys nuostabiai.
– Ką manote apie raštus ir dryžius? Kaip jais galima pasinaudoti moteriai, norinčiai savo monochrominėje ir vienspalvėje aprangoje įpūsti šiek tiek žaismingumo?
– Mano nuomonė – labai pozityvi. Spalva ir raštas padeda atskleisti momentinę nuotaiką. Be to, dryžiai yra tokia klasika – kaipgi be jų vasarą!
Ant monochrominio daikto galima tiesiog išsiuvinėti savo emociją. O jei bijote spalvų, tai pasirinkusi priderinkite nuostabią skarą, sijoną, suknelę.
– Ar yra kokių nors „raudonų vėliavų“, t. y. raštų, kurių patartumėte vengti?
– Raštų nereikia vengti – juos reikia tik mokėti dėvėti ir pasirinkti tinkamą modelį. Juo labiau – tinkamą dydį.
– Ar turite kokį aprangos triuką, nereikalaujantį daug pastangų, tačiau visad pakeliantį nuotaiką ir pasitikėjimą savimi, nuteikiantį maloniai?
– Mano triukas yra kepurė; jei nori pasijuokti ir atsipalaiduoti, imk ir atitinkamą kepurę. Be to, tikra juoko terapija yra matuotis visas įmanomas kepures parduotuvėje.
– Kokie penki aksesuarai moteriai – būtini?
– Batai, šalikas ar skarelė, akiniai, rankinė ir juvelyrika.
– Koks, jūsų nuomone, svarbiausias pavasario drabužis?
– Lietpaltis. Šį sezoną tai – „must have“. „Kristar Design“ „Anna French“ modelis keičia formą, keičia dizainą ir vystosi pagal asmenybę bei naudojimą. Šiandien su lietpalčiu gali ir į paplūdimį eiti, ir į vakarėlį traukti – vietoj suknelės.
