Už šokoladą turėtume būti dėkingi Amazonės baseino indėnams. Būtent jie maždaug 1500 metų pr. Kr. ėmė ruošti nuostabų gėrimą iš vieno medžio vaisių ir pavadino jį kakava. Į Europą kakavą atvežė ispanų konkistadorai, kurie apie jį sužinojo iš actekų.
Šokoladas greitai pelnė populiaraus saldaus gėrimo, suteikiančio jėgų ir žvalumo, šlovę. Nustatyta, kad jis pasižymi spazmus atpalaiduojančiomis, kraujospūdį mažinančiomis, nervų sistemą stimuliuojančiomis savybėmis. Neseniai mokslininkai nustatė, jog kakava apsaugo nuo vėžinių darinių, o kartusis šokoladas (kuriame turi būti ne mažiau kaip 70 proc. kakavos) netgi buvo pavadintas „saldžiuoju aspirinu“, mat yra gera širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė.
Šokoladas kosmetikoje
Dabar kakavos sviestas ir šokoladas vis dažniau minimi ne tik konditerijos receptuose – jie vis drąsiau naudojami kosmetikos pramonėje. Daugelyje grožio salonų jums pasiūlys šokolado kaukę, įvairius įvyniojimus ir masažą su šokoladu. Šokoladas turtingas riebiųjų rūgščių, kurios giliai drėkina odą, jame gausu polifenolių – antioksidantų, saugančių nuo laisvųjų radikalų, beta karoteno, vitamino E, kuris vadinamas jaunystės vitaminu, folio rūgšties (vitamino B
9 ), vitaminų B 1 , B2, PP ir mikroe lementų: magnio, fosforo, geležies. Jie visi puikiai veikia odą ir skatina jos ląsteles atsinaujinti. O tokie šokolado komponentai kaip kofeinas, teofilinas ir teobrominas tonizuoja odą.Kosmetikos ir farmacijos pramonėje jau seniai naudojamas kakavos sviestas. Jis drėkina, minkština, švelnina odą, todėl jo dedama į kremus ir tepalus. Iš tikrųjų kakavos sviestas – blyškiai gelsvas, beveik beskonis, žiemą juo galima patepti pleiskanojančią kūno odą, sužvarbusias rankas, jis puikiai užgydo įtrūkius lūpų kampučiuose. Kakavos sviestas suteikia odai elastingumo, todėl ypač naudingas nėščiosioms kaip priemonė nuo strijų.
Taip pat skaitykite:
Natūralūs receptai krūtinės odai stangrinti