Sunku žodžiais nusakyti drabužio spalvą. Lengviau tokį rūbą įsivaizduoti kaip sapną arba svajonę. Aišku viena – jis lengvas ir trapus lyg šydas, beveik susiliejęs su moters oda. Lyg pasakoje apie „Nuogą karalių“.
Sakysite, kas gi čia naujo. Proginį drabužį su gilia iškirpte matėme ne kartą, sukniomis žavėjomės praėjusią gegužę „Eurovizijos“ konkurse. Ten paaiškėjo, jog suknelę mados kūrėjai šįmet būtinai įkirps iki bambos ir dar žemiau.
Kokiu būdu petnešėlės nenukrinta nuo moters pečių, tai jau kiekvieno mados stilisto paslaptis. Vieni naudoja „nematomą“ kūno spalvos organzą, kiti – vos įžiūrimas, kaip italai vadina, „mėsos“ spalvos petnešėles, treti lateksą klijuoja tiesiog ant moters kūno odos.
Ši tendencija smarkiai susijusi su šių dienų erotika – atvira ir negailestinga, kuri netoleruoja nė vieno papildomo kilogramo ant moters kūno. Jis privalo atrodyti lyg iš marmuro iškalta antikos skulptūra. Tendencijos virusas gimė ne kur kitur, o Italijos prêt à porter mados sostinėje Milane, kai vienas garsiausių Italijos dizainerių „Costume National“ kūrėjas Ennio Capasa sukūrė drabužį, kurį mados ekspertai pavadino „vedo, ma non vedo“ (it. matosi, bet nesimato).
Keisčiausia, kad Ennio Capasa kūrinys nebuvo jokia klasikinė proginė suknelė, nepriminė nei vestuvėms skirto drabužio. Tai buvo ultramodernus trečiojo tūkstantmečio technologijas atspindintis mini kombinezonas. Dizaineris taip meistriškai vietomis sukeitė peršviečiamus ir matinius kombinezono audinius, jog viskas apvirto aukštyn kojomis: itin subtiliai išryškėjo nuoga moters krūtinė ir sėdmenys, o tamsus audinys uždengė kūną aklinai lyg vienuolės abitas. Šis drabužis dailiąją lytį išvarė iš proto.
Taip pat skaitykite: Viena maža juoda suknelė – 4 skirtingi įvaizdžiai
Tada ant podiumų ir takelių, scenų bei arenų pasipylė suknios giliomis iškirptėmis, sukonstruotos taip, kad ne tik stiprioji lytis, bet ir pačios moterys, žvelgdamos į rūbo vilkėtoją, suabejodavo, kur baigiasi sapnas, o kur prasideda realybė, – tokia siurreali atrodė suknelė.
Plonytės vakaro suknios iš auksinio liurekso nerto trikotažo niekaip negalėtume įsivaizduoti ant moters, seginčios liemenėlę. Ji atrodytų vulgari ir neestetiška. Kartais suknios priekis su atidengtu tarpkrūčiu primena nugaros apnuoginimą. Tuo tarpu nugarai „vedo, ma non vedo“ tendencijos atveju tenka sudėtingas konstrukciją laikančiosios vaidmuo.
Bet mados kūrėjams ir to negana. Kasmet ant Romos aukštosios mados podiumo plazda šilkai ir organzos, nuogos kūno dalys gundančiai šmėsčioja manekenei žengiant takeliu. Kas čia neįprasto?
Šįmet labai ryškiai galima pastebėti naują tendenciją – kiekviena, net mažiausia raukšlelė ant moters kūno po drabužiu atrodo lyg pakulų apatiniai. Tai kam jų iš viso reikia!
Ant aukštosios mados podiumo miražas niekada neatrodys vulgariai, tuo jis ir žavus. Prabangi persišviečianti suknia, moteriai grakščiai apsisukus ant aukštakulnių, tik akimirką apnuogina sėdmenis, žiūrovams palikdama mįslę – ar moteris vilki kažką po suknia? Neduok, dieve, jei šios paslapties nelieka. Drabužis atrodo sunkus, o jo vilkėtoja – neestetiška.
Jei negalite apnuoginti tarpkrūčio dėl krūtinės standumo stokos, geriau ją visiškai uždenkite kristalais siuvinėtu audiniu.
Praėjusių metų San Remo festivalyje panašią paslaptį užminė argentiniečių kilmės televizijos subretė Belen Rodriguez. Ji vilkėjo ilgą plazdantį sijoną su tokiu giliu skeltuku, kuris, vos žengus žingsnį, prasiskleidė ir atidengė nuogą kirkšnį. Ar Belen vilkėjo kelnaites? Publika spėjo pastebėti ištatuiruotą drugelį. Bet kelnaičių – ne. Apatinių klausimas taip ir liko paslaptyje.
Taip pat skaitykite: Vasaros avalynė: kur jos ieškoti plačių pėdų savininkėms?
Italijos mados kūrėjai šią vasarą diskretiškai nuotakoms pataria – jei labai kuklinatės atsisakyti kelnaičių, vilkėkite bent jau iškirptas lazeriu. Jos prilimpa prie sėdmenų lyg antroji oda. Kelnaičių spalvos – kūno arba, kaip sako italai,„mėsos“.
Iškirptės atžvilgiu kūrėjai negailestingi. Jei negalite apnuoginti tarpkrūčio dėl krūtinės standumo stokos, geriau ją visiškai uždenkite kristalais siuvinėtu audiniu. Lyg vienuolės, iki pat smakro. Tai irgi mažytė paslaptis.
