Ir būtent nuo auklėjimo priklauso, koks jūsų mažylis taps suaugęs. Taigi, vertėtų įsidėmėti ir nedaryti šių, psichologų išskirtų didžiausių auklėjimo klaidų.
1. Dažnas gyrimas
Kai kiekviename žingsnyje vaikas apipilamas komplimentais: „Ak, tu mano aukseli (zuikuti, paukšteli)!“ ir pan., pagyros, galima sakyti, devalvuojamos – krinta jų vertė vaiko akyse.
Jeigu kambario sutvarkymas ar pagalba gaminant pietus sulaukia tiek pat susižavėjimo kaip ir, tarkim, patogus kažko nedarymas – nesuvertei kambario, neišpiešei sienų kreidelėmis, nepridarei į kelnytes, nesulaužei mašinytės, – kam stengtis?
2. Retas gyrimas
Kad ir ką vaikas padarytų – išmoktų užsirišti batų raištelius, pats užsirašytų į būrelį ar būtų pakviestas dalyvauti matematikos olimpiadoje, tėvai neparodo jokių pritarimo ženklų. Tokie tėvai arba labai reiklūs vaikui, arba emociškai šalti, arba patys buvo taip auklėjami.
Taip pat skaitykite: 5 būdai treniruoti tėvų kantrybę
Bet pagalvokite, kaip jaustumėtės šalia viršininko, jeigu, kad ir kaip stengtumėtės, jis nekeltų algos, neskirtų premijos ir net „ačiū“ neišspaustų pro sukąstus dantis?
3. Pagyrimas kaip įžeidimas
Ko gero, kiekvienai nors kartą teko girdėti: „Vadinasi, kai nori, tai gali padaryti!“ arba „Pagaliau ir tu padarei kažką naudinga“. Ir tikriausiai gerai pamenate, kad po panašių „įvertinimų“ visai nesinorėjo dar ko nors imtis.
Tiesa ta, kad ši tėvų žinutė praneša ne tai, kad giriamas geras vaiko poelgis, o tai, kad gimdytojai vis tiek mano atžalą esant nevykėlę.
4. Pagyrimas kaip palyginimas
Jei mažąjį girsite iškeldami jį aukščiau kitų vaikų, rizikuosite užauginti nosį užrietusį pasipūtėlį. Pagyros skamba maždaug taip: „Tu tikra gražuolė, kitos ir tavo mažojo pirštelio nevertos“, „Tu taip gerai mokaisi, visiems klasiokams iki tavęs toli.“ Taip giriamas vaikas pasijus pasaulio bamba ir bus įsitikinęs, kad yra pats geriausias, o su tokiu požiūriu oi, kaip sunku gyventi...
Taip pat skaitykite: Kodėl vaikams nepatariama gerti kisieliaus, vynuogių ir apelsinų sulčių?
Dar blogiau, kai panašios frazės skrieja sesei ar broliui. Šeimoje formuojasi tvirtas pasiskirstymas vaidmenimis: vienas – šaunuolis, kitas – nevykėlis. Toks modelis kursto konkurenciją ir nuoskaudas, kurios tarp vaikų išlieka visą gyvenimą.
5. Nepelnytos pagyros
Ketverių penkerių metų vaikai jau puikiai skiria pelnytą ir nepelnytą pagyrimą. Tarkim, vyresnėlė sutvarkė kambarį, o pagyrų sulaukė ir darbo nedirbusi mažesnioji, ji dar gavo saldainį. Mažoji visiškai pajėgi suvokti, kad to saldainio nenusipelnė, ir gali net pravirkti.
Greičiausiai pirmą kartą taip ir atsitiks. Maži vaikai yra sąžiningi ir atviri. Bet jei tokie nepelnyti paskatinimai kartosis, deja, ji pripras prisiimti svetimus nuopelnus ir formuosis svetimos naudos sau ieškančio žmogaus charakterio savybės.
