5-metis Simas labai norėtų žaisti su Tadu, Marija ir Jonu, bet dažniausiai iš jų gauna tą patį atsakymą: „Mes nenorim su tavim žaisti.“ Dažniausiai šie vaikai Simą ignoruoja. Tačiau kartais būna, kad jie pakviečia Simą žaisti kartu – bet tik kai žaidžia „namus“ ir jiems reikia „šuns“.
Šunys nekalba ir daro tai, ką jiems liepia. Po kelių minučių tokio žaidimo Simas tampa labai liūdnas ir pats traukiasi šalin nuo vaikų. Galiausiai vieną dieną jis pareiškia mamai: „Nenoriu eiti į darželį. Ten niekas su manimi nedraugauja.“
Suaugusieji labai skirtingai vertina tokias ir panašias bendravimo situacijas, pasitaikančias tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Ar tai tiesiog žaidimas ir nereiktų į tai kreipti dėmesio? O gal tai ne visai žaidimas ar tiksliau – nedraugiškas žaidimas, bet vaikai dar per maži, kad suprastų, kaip jaučiasi Simas? Atsakymas į abu klausimus – ne.
Nors vaikai darželio amžiaus, tačiau jie jau gali ir geba suprasti kito vaiko jausmus, o taip pat suprasti, kad toks elgesys nėra draugiškas. Tačiau kartais vaikams reikia padėti – įvardyti, kaip vadinamas toks elgesys, priminti, kokie jausmai gali kilti dėl tokio ar panašaus bendraamžių elgesio.
„Jei Saulė erzina Jorę, vadindama jos piešinį „bjauriu“, suaugusieji privalo įvardinti, kad toks elgesys yra erzinimas ir jis liūdina Jorę. Jei Rapolas, būdamas fiziškai stipresnis, jau ne pirmą kartą pastumia Povilą nuo jam patinkančio žaislo – mes, suaugusieji, turime pastebėti šį elgesį ir pasakyti, kad stumdymas skaudina Povilą bei pasiūlyti, kaip galima susitarti dėl žaislo naudojimo, – pataria „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
– Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai pasielgia spontaniškai, siekdami savo tikslo, ir nesvarsto, kad jų elgesys gali įskaudinti kitą vaiką. Tačiau jei destruktyvus ir kitus vaikus skaudinantis elgesys yra nepastebimas, suaugusieji nepaaiškina šio elgesio keliamų jausmų kitiems vaikams – tuomet toks elgesys yra kartojamas ir gali tapti norma.“
Pagrindinės taisyklės, kaip suaugusieji turėtų reaguoti į pastebėtas ikimokyklinio amžiaus vaikų patyčias:
- Pirmiausia dėmesį skirkime nukentėjusiam vaikui – jo nuraminimui ir palaikymui.
- Tada kalbėkime su jį nuskriaudusiu vaiku – paaiškinkime, kuo toks elgesys netinkamas ir kokius jausmus kelia.
- Priminkite vaikui, kaip jis gali elgtis, susidūręs su kito vaiko agresyviu elgesiu:
Pasitraukti į šalį.
Pasakyti „Baik, man nepatinka“.
Pakartoti „Liaukis, tu mane skaudini“.
Kreiptis pagalbos į suaugusįjį, jei kito vaiko agresyvus elgesys nesiliauja.
Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ vykdo kampaniją „Patyčių muziejus“. Kviečiame visus suaugusiuosius padėti išklausyti vaikus. Šiuo metu „Vaikų linija“ gali atsiliepti į 1 iš 7 vaikų ar paauglių skambučių. Apsilankykite interneto svetainėje www.patyciumuziejus.lt ir paaukokite „Vaikų linijai“, kad kuo daugiau vaikų būtų išklausyti, sulauktų pagalbos ir patyčios virstų istorija.
