Gimę tam tikru laiko periodu, išgyvenę tuos pačius įvykius, paveikti tų pačių ugdymo, auklėjimo, skiepijamų vertybių ypatumų, jie sudaro kartą, tačiau vertybiniai orientyrai kiekvienos iš vėlesnių kartų pasižymi esminiais skirtumais – tai liečia ir santykius su tėvais, o ypač mama.
Apie kartų segmentaciją
„Jei pasidomėsime Williamo Strausso ir Neil Howe Kartų teorija, suprasime, kad nieko keisto, kad tarpusavyje bendraudami skirtingo amžiaus žmonės ne visada randa bendrą kalbą. Anot teorijos autorių, skirtingoms kartoms priklausantys žmonės yra patyrę skirtingus išgyvenimus ir „apdoroti“ skirtingomis ideologijomis: X kartai autoriai priskiria gimusius apytiksliai 1961–1981 metais, kartai Y priskiriami gimę apytiksliai 1982–2004 metais, į Z kartą patenka 2005 ir vėlesniais metais gimusieji – jų vertybės ir požiūris į pasaulį radikaliai skiriasi“, – sako „InMedica ALFA“ psichologė Alina Butkevičienė.
Kaip teigia psichologė, kartas pagal jų vertybių skirtumus, prioritetus ir ryšį su tėvais būtų galima suskirstyti taip:
- X kartos žmonės šiandien yra 35–55 metų amžiaus ir jų vertybės buvo formuojamos didelių apribojimų laikotarpiu, kai buvo propaguojama visuotinė lygybė. Visuomenei buvo skiepijama, kad visų pirma žmogus privalo mylėti ir gerbti tėvus bei Tėvynę.
- Y kartos atstovai dabar yra 12–34 metų amžiaus. Jų vertybės formavosi liberalizacijos, verslo bei technologijų plėtros, globalizacijos laikotarpiu, kai buvo aiškinama, kad visų pirma žmogus turi mylėti ir gerbti savo tėvus, privalo būti atsakingas už laisvą Tėvynę.
- Vis dar auganti jaunoji Z karta yra vos 11 metų amžiaus, tačiau jos atstovams nuo gimimo visuomenės yra skiepijama, kad jie gali laisvai pasirinkti, ką mylėti, gerbti ir prieš ką būti atsakingais. Z karta turi tiek laisvių ir pasirinkimo, kiek dar nėra turėjusi nė viena karta.
Skirtingos kartos – skirtingos mamos
„Be visuomenės formuojamų vertybių, kiekvienos kartos atstovo vertybės ugdomos šeimos ir giminės. X kartai atstovaujantys žmonės šiandien dažnai atskleidžia, kad meilės iš savo tėvų gavo nepakankamai, kad tėvai, tikriausiai, juos mylėjo, tačiau to parodyti nenorėjo arba nemokėjo, be to, ir laiko tam neturėjo, tad santykyje su motina svarbiausia buvo pagarba, padėka bei paklusnumas – neginčijamas jos valios ir nurodymų priėmimas.
Vieno pašnekovo žodžiai apie vaikystės prisiminimus: „Esu dėkingas mamytei, kuri užaugino, maitino, apaudavo, aprengdavo. Mano nuotaika priklausė nuo mamytės nuotaikos, jai neuždavinėjau nereikalingų klausimų. Mamytė labai geras žmogus, ji sąžiningai į viską žvelgė“. Taigi, X kartos atstovai šiandien santykyje su mama dažniau atskleidžia rūpestį, atsakomybę, pagarbą ir pareigą nei meilę“, – sako psichologė A. Butkevičienė.
Pasak jos, konsultacijų metu Y kartos atstovai dažnai atskleidžia, kad nuo vaikystės yra ištroškę mamos dėmesio, ne meilės, kad dauguma jų dabartyje patiriamų sunkumų yra dėl vaikystėje išgyvento mamos dėmesio trūkumo.
Meilės tarsi ir netrūko, nes mama dažnai paminėdavo, kad myli, tačiau nuolat būdavo kažkuo užimta – karjera, mokslai, pastangos uždirbti arba tiesiog išgyventi, todėl jos dėmesio stoką kompensuodavo įjungtas televizorius, kompiuteris ar mobilus telefonas.
Y kartos atstovai šiandien santykius su mama dažniau įvardija per meilę, tačiau ne pagarbą, atsakomybę ir pareigą – jų bendravimas vyksta maigant telefono mygtukus ar planšetinį kompiuterį, nes gyvo emocinio ryšio ir natūralaus artumo nėra išmokyti.
Z kartos atstovai šiandien yra dar vaikai, nepatyrę badmečio ir priespaudų, dažniausiai augantys apsupti tėvų meilės, dėmesio ir rūpesčio, net jei tėvai nėra kartu. Nuo mažens nebijantys parodyti savo emocijų, atskleisti jausmų, gebantys „paimti“ iš mamos tokį santykį, kokio jiems reikia. Kaip teigia psichologė, jie taps karta, pasižyminti sveikomis, natūraliomis, neprimestomis vertybėmis santykiuose su mama.
Per dešimtmečius motinos vaidmuo pasikeitė
- Motina, mamytė (dažnai vartojant kreipinį Jūs) – taip apie mamą kalba X kartos atstovai.
- Mama-draugas – taip apie mamą kalba Y kartos atstovai, užaugę ar vis dar augantys tokioje šeimoje, kur ne tik tėvas, bet ir mama sunkiai dirba. Be darbo mama dar siekia papildomai mokytis ir yra įsitempusi, pavargusi, išsekusi, dažnai kamuojama kaltės jausmo, kad nepakankamai dėmesio skiria vaikams. Dažni skyrybų atvejai ir mamai padidėjusi atsakomybė už vaiko gerovę, didina pareigą dirbti ir uždirbti. Taigi, Y vaikų mamos stengiasi atpirkti dėmesio stoką, bando susidraugauti, vengdamos griežtesnio žodžio, bijodamos tapti nemėgstamomis, jos pasirenka tapti vaiko draugėmis.
- „Mano mama – taip tenka girdėti iš jaunųjų Z kartos atstovų, kurių mamos yra X ir Y kartos moterys, dedančios pastangas nekartoti savo tėvų klaidų ir todėl su savo vaikais bendraujančios su tokia meile, kokią tik geba parodyti, pagal galimybes suteikdamos daugiau dėmesio, rūpesčio, pagarbos ir pasirinkimo laisvės. Atitinkamai ir Z vaikai mamą suvokia kaip draugę, partnerę, užtarėją, patikėtinę, priklausančią tik jiems“, – sako „InMedica ALFA“ psichologė A. Butkevičienė.
„Kadangi X kartos atstovai privalėjo daug dirbti, kad išmaitintų savo šeimas, jiems ypač svarbus stabilumas, materialinė gerovė ir saugumas – to savo vaikams linki šios kartos mamos. Įsitikinusios savo vertybių teisingumu, šios kartos mamos geba ilgai ir kruopščiai dirbti, kad užtikrintų savo vaikams geresnę ateitį, taigi Y kartos vaikai, turėdami didesnę laisvę, auga savarankiškesni, nepriklausomi, veržlesni, siekiantys ne tik prasmingos karjeros, bet ir dvasinio tobulėjimo, nebijantys pokyčių, dažnai nepateisindami X kartos mamų puoselėjamų stabilumo, saugumo, užtikrintumo lūkesčių, – sako „Biovela“ rinkodaros departamento vadovė Rasa Jankauskaitė. – Z kartos vaikai augdami ypač trokšta būti išskirtiniais, ypatingais, nepaprastais ir talentingais.
Jie nepripažįsta ilgų savo mamų pamokslų apie gyvenimo sunkumus, taisykles, apribojimus, jie nori, kad mamos su jais tartųsi, bendrautų kaip su sau lygiais, pabrėžia žinantys savo teises bei mamų pareigas. Dėl to gali kilti apmaudas, kad vaikai nedėkingi ir nevertina tėvų įtakos bei auklėjimo metodų, tačiau tiesa tokia, kad abi barikadų pusės vadovaujasi skirtinga patirtimi ir todėl bendrauja „skirtingomis“ kalbomis.“
