Tyrimų duomenimis, smurtaujančiose šeimose augančių vaikų vystymuisi kyla daugybė problemų. Tokie vaikai dažniau už bendraamžius turi menką savivertę, gali naudoti agresiją arba rodyti nerimo, priešiškumo, depresijos ženklus.
JAV atlikti mokymosi rezultatų tyrimai taip pat atskleidžia, kad didelės dalies su smurtu šeimoje susidūrusių vaikų mokymosi rezultatai žemesni nei jų bendramokslių, jiems neretai trūksta problemų sprendimo gebėjimų.
Asmeninė smurto patirtis gana dažnai tik padidina toleranciją smurtui, smurtą patyrę asmenys neretai patys tampa smurtautojais arba smurto aukomis.
Pasak VšĮ „Gera būsena“ psichologės Aušros Šapranauskienės, smurtas šeimoje vaikams visada yra psichologinė trauma: „Smurtaujančiose šeimose vaikai jaučiasi nesaugūs. Patirtas nesaugumas, stresas, baimė ir nerimas neabejotinai turi poveikį tiek vaiko elgesiui, tiek asmenybės vystymuisi.“
Jos teigimu, konkretus žalos dydis ar neigiamos psichologinės pasekmės priklauso nuo daugelio dalykų: smurto dažnumo, stiprumo, pobūdžio, vaiko amžiaus, vaiko psichologinio atsparumo, kitų traumuojančių aplinkos veiksnių.
Vaikystėje matyto smurto poveikis dažnai juntamas net ir suaugus. A. Šapranauskienė pabrėžia, kad smurtas yra linkęs keliauti iš kartos į kartą. „Asmeninė smurto patirtis gana dažnai tik padidina toleranciją smurtui, smurtą patyrę asmenys neretai patys tampa smurtautojais arba smurto aukomis“, – sako psichologė.
Specializuotos pagalbos centrų (SPC) kontaktai pranešti apie smurtą patyrusius asmenis savivaldybėse. Pagalba teikiama kasdien nuo 9 iki 17 val. darbo dienomis. Pagalbos moterims linija 8800 66366 kiekvieną dieną 10–21 val. Bendrosios pagalbos numeris 112 (visą parą).
