Kaip rašoma rodalenews.com, buvo apklausti maisto pramonės žinovai, kurie kovoja prieš pesticidų naudojimą, genetiškai modifikuotus organizmus, žiaurumą su gyvūnais, socialinę neteisybę ir nesveikus maisto produktus. Reikėjo išsiaiškinti, ką jie žino apie tamsiąją greitai paruošiamų maisto produktų pusę ir ką jie iš tiesų valgo. Štai sąrašas.
1. Kardžuvė
Pediatrijos ir prevencinės medicinos profesorius Philipas Landriganas įspėja nėščias ar norinčias susilaukti vaikų moteris. Geriausia vengti tokios žuvies, kuri turi gyvsidabrio. Kardžuvė – liūdnai pagarsėjusi žuvis, turinti daug šio sunkiojo metalo, kuris veikia kaip toksinas, griaunantis besivystančio vaiko nervinę sistemą ar net gali būti širdies priepuolio priežastis suaugusiam žmogui.
Sprendimas – lašiša, turinti daug omega-3 riebiųjų rūgščių, taip pat skumbrė ar ilgapelekis tunas. Norite gurmaniško skonio? Išbandykite gyvatžuvę, turėsite ne tik naudos sveikatai, bet ir aplinkai. Invazinės rūšys, prisitaikiusios gyventi ant žemės ar vandenyje, išgaudo kitas varlių, paukščių ir kitų gyvūnų rūšis. Jau minėtoji gyvatžuvė pamažu įtraukiama į restoranų valgiaraščius, o skonis beveik identiškas kardžuvei.
2. Neekologiškos braškės
Fixfood.org tinklalapio įkūrėjas Robertas Kenneris norėjo nufilmuoti braškių augintojus, kurie naudojo pesticidus braškių laukuose. Darbininkai dėvėjo kostiumus, kurie turėjo apsaugoti nuo tūkstančių kenksmingų medžiagų, kuriomis apipurškiamos braškės.
„Kai tai pamačiau, pagalvojau, štai kaip auginamos uogos, tikrai nebenoriu jų valgyti. Nuo to laiko daugiau nevalgiau neekologiškai augintų braškių“, – teigia Robertas. Deja, jis negalėjo nufilmuoti tų ūkininkų ir parodyti visuomenei.
Sprendimas – ekologiškos braškės. Aplinkos darbo grupė išanalizavo Amerikos žemės ūkio departamento duomenis apie kenksmingų medžiagų likučius ant braškių. Ant chemikalais tręšiamų uogų buvo rasta 13 skirtingų pesticidų rūšių likučių.
3. Dietinė kola
Integruotos sveikatos priežiūros ekspertas ir „The Amitabha Medical Clinic“ įkūrėjas Isaacas Eliazas vengia vartoti dietinę kolą, becukrius saldainius ir gumą, žodžiu, produktus, kuriuose yra saldiklių, tokių kaip: sakralozė (E955), aspartamas, acesulfamas, neotamas ir kiti.
Saugumo duomenys apie šiuos saldiklius yra prieštaringi dėl šių medžiagų gamintojų interesų. Kai šios medžiagos dalyvauja organizmo medžiagų apykaitos procesuose, gali sukelti daug sveikatos problemų, susijusių su svorio augimu, neurologinėmis ligomis, sąnarių skausmu, virškinimo problemomis, galvos skausmu, depresija, žarnyno uždegimu ir kitomis.
Sprendimas – jei negalite atsisakyti dietinės kolos, bet norite atsisakyti kenksmingų saldiklių, dirbtinių dažų ir konservantų, kurių esama populiarius prekės ženklus turinčiuose produktuose, geriau patys pasidarykite žaliosios fermentuotos arbatos su burbuliukais.
Taip pat skaitykite: Eksperimentas: kaip vyro išvaizdą ir sveikatą paveikė 10 kokakolos skardinių per dieną
4. Greitas maistas
Ekologinio ūkio ūkininkas ir „This Ain‘t Normal, Folks“ autorius Joelis Salatinas teigia, jog greitas maistas nėra tik paprastas maistas, tai ir mūsų pačių mentalitetas. Ekonominis modelis priklauso nuo akcininkų, kurie vaikosi dividendų, nekreipdami dėmesio į ūkių pelningumą ar dirvožemio derlingumą.
Gal sumokėsite ir daugiau už ūkyje užaugintą vištą, tačiau mažiau suvalgę jausitės sotesni ir sveikesni.
Greitame maiste paprastai būna itin didelis kiekis maistinių dažų, dirbtinių saldiklių ir kitų kenksmingų medžiagų. Toks ūkininkavimas, kuris yra paremtas chemikalų naudojimu, yra kenksmingas ne tik žmonių sveikatai, bet ir dirvožemiui.
Sprendimas – išmokite gaminti! Būsite nustebinti. Gal sumokėsite ir daugiau už ūkyje užaugintą vištą, tačiau mažiau suvalgę jausitės sotesni ir sveikesni. Ir dar sutaupysite.
Pavyzdžiui, gamindami vištieną, neišmeskite kaulų, bet juos nuvirkite ir turėsite labai naudingą sultinį.
5. Konservuoti produktai
Misūrio universiteto biologijos mokslų profesorius Frederikas vom Saalas sako, jog skardinės gali turėti bisfenolio A (BPA) – sintetinio estrogeno, kuris yra susijęs su įvairiais negalavimais, pradedant reprodukcinės sistemos sutrikimais ir baigiant širdies priepuolio rizika, diabetu ir nutukimu.
Tyrimais buvo nustatyta, jog kai kurių žmonių BPA kiekis organizme viršija normą ir slopina spermos gamybą bei turi neigiamą įtaką chromosomoms. Todėl konservuoto maisto (mėsos, žuvies, daržovių, vaisių ir kt.) skardinėse geriau vengti. Pavyzdžiui, iš vieno litro konservuotų pomidorų galite gauti 50 mikrogramų BPA, o toks kiekis gali turėti neigiamos įtakos žmonių, ypač jaunų, sveikatai.
Sprendimas – rinkitės tokius produktus stiklainiuose.
6. Duona
Kardiologas ir „Wheat Belly“ autorius Williamas Davisas sako, jog dabar auginami kviečiai labai skiriasi nuo mūsų mamų ar močiučių vartotų kviečių. Laukuose augantys kviečiai visai nebeturi originalios struktūros dėl didžiulių genetinių manipuliacijų 1960–1970 metais. Williamas sako, jog negalima pakeisti pagrindinės augalo struktūros nepakeitus jo genetinių, biocheminių savybių ir poveikio juos vartojantiems žmonėms.
Savo knygoje W. Davisas rašo, jog dabartinėmis sąlygomis auginami kviečiai gali sukelti daugybę sveikatos problemų, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimų, nutukimą, astmą ir odos problemų. Sakydamas „duona“, W. Davisas jis turi omenyje visas duonos rūšis: balta duona, nesmulkintų kviečių duona, rupi ar daiginta, taip pat ekologiška, prancūziška ar itališka duona.
Sprendimas – pabandykite atsisakyti duonos bent jau kelioms savaitėms ir pažiūrėkite, ar pagerėjo jūsų sveikata. Jei visgi renkatės grūdinius produktus, geriau pirkite bolivinę balandą, sorų kruopas ir laukinius ryžius, tačiau vartokite mažomis porcijomis (mažiau nei pusę puodelio), nes šie produktai gali padidinti cukraus kiekį kraujyje.
7. Pramoniniu būdu pagaminti mėsainiai
Knygų apie maistą autorius Michaelis Pollanas sako, jog galvijai, kurie yra užauginti nešvarioje aplinkoje, šeriami augimo hormonais ir genetiškai modifikuotais kukurūzais, yra pagrindinė priežastis, kodėl turėtume rinktis laukuose auginamų galvijų mėsą. Mėsos kepsnys dažniausiai ruošiamas iš vieno gyvulio mėsos, o malta jautiena yra pagaminta iš kelių galvijų mėsos. Michaelis tvirtina, jog tokia mėsa padidina riziką būti užkrėstiems. Amerikos žemės ūkio departamento mokslininkai rado pavojingai didelį kiekį kenksmingų bakterijų 50 procentų maltos mėsos pavyzdžių.
Sprendimas – reikėtų rinktis tokius mėsainius, kurie pagaminti iš laukuose auginamų galvijų mėsos.
8. Kukurūzai
Dokumentinio filmo „Vanishing of the Bees“ režisieriai Maryam Henein ir George'as Langworthy sako, jog šiandien auginami kukurūzai yra kaip mini pesticidų gamykla. Didelė dalis kukurūzų yra genetiškai modifikuojama, ir taip išsiskiria nuodingos medžiagos arba iš paties augalo, arba nuo chemikalų, kuriais buvo apipurkšti augalai. Tai yra kenksminga ne tik bitėms, bet ir žmonėms. Maryam Henein sako, jog vengia valgyti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Svarbiausia, kad pesticidais purškiamos ir kitos grūdinės kultūros, o tai naikina mūsų bites. Neapsigaukite – mirtinas pesticidų poveikis yra kenksmingas ir mūsų sveikatai.
Bet kokiu atveju, kukurūzai yra didelė sudedamoji perdirbtų maisto produktų dalis, pradedant kečupu, baigiant salotų padažais, taip pat ir duona. Ką daryti? George'as sako, jog jis vengia maisto produktų, kurie turi didelį kiekį kukurūzų sirupo, nes jame daug fruktozės.
Sprendimas – geriau rinkitės ekologiškus ir nemodifikuotus produktus.
9. Baltasis šokoladas
Klinikinės psichiatrijos profesorius ir „The Happiness Diet“ autorius Drew Ramsey sako, jog geros kokybės šokoladas yra ne tik saldumynas, bet ir smegenų veiklą skatinantis maistas. Tačiau problema ta, kad baltasis šokoladas neturi jokių naudingų savybių.
Profesorius teigia, jog yra daugybė tyrimų, kurie įrodo kakavos privalumus. Tai yra susiję su dideliu kiekiu naudingų medžiagų, kurios pagerina kraujo tekėjimą į smegenis, apsaugo kraujagysles bei pakelia nuotaiką. To negalima pasakyti apie baltąjį šokoladą.
Sprendimas – rinkitės ekologiškus saldėsius (juodąjį šokoladą).
Taip pat skaitykite: 15 naudingų šokolado savybių: užkerta kelią strijoms, išvaiko stresą
10. Dirbtiniai saldikliai
Knygos „Organic manifesto“ autorė Maria Rodale sako, jog yra daugybė įrodymų, kurie rodo, jog dirbtiniai saldikliai neturi nei vienos kalorijos, tačiau tai yra lygiai taip pat blogai, kaip ir vartojant baltą cukrų. Pavyzdžiui, tyrimo, atlikto Teksaso universitete, metu pelės buvo maitinamos aspartamu, o jų cukraus kiekis kraujyje buvo padidėjęs (tai gali turėti įtakos persivalgymui). Kitų pelių, kurios nebuvo maitintos šiuo saldikliu, cukraus kiekis kraujyje buvo mažesnis. Saldikliai ne tik kenkia jūsų sveikatai, bet ir žuvims bei kitiems jūrų gyvūnams, nes dirbtinių saldiklių buvo rasta net ir nuotekose.
Sprendimas – rafinuotas baltas cukrus nėra sveikesnis pasirinkimas, bet jūs galite jį pakeisti nedideliu kiekiu natūralių ir sveikesnių saldiklių: medumi, klevų sirupu, juodąja cukranendrių melasa. Šie produktai turi didesnį kiekį vitaminų ir mineralų.
11. Briuseliniai kopūstai ir kitos daigintos daržovės
Kanzaso valstijos universiteto maisto saugos profesorius ir tinklalapio „BarfBlog“ autorius Dougas Powellas sako, jog daigai – daugybės pagrindinių produktų ištakos, jog dėl jų net neverta rizikuoti. Ar tai būtų pupelės, brokoliai, liucerna ar žirniai, daigai buvo pagrindinis per maistą plintančių ligų šaltinis per praėjusius 20 metų. Jie dažnai būna užkrėsti salmonelės bakterijomis, E.coli ir listerijos bakterijomis. Daigintos daržovės yra jautrios užkrėtimams, nes sėklos reikalauja drėgmės ir šilumos, o tokios sąlygos yra puiki terpė daugintis bakterijoms.
Sprendimas – kramsnokite daigintas daržoves, jei jos nėra užkrėstos jokiomis bakterijomis. Jei jums tikrai patinka šios daržovės, pirmiausia termiškai jas apdorokite.
12. Kukurūzų spragėsiai su sviestu
Mokslo ir tyrimų tinklalapio „Women‘s Voices for the Earth“ vadovė Alexandra Scranton sako, jog diacetilas naudojamas sukurti sviestui skonį, nepaisant to, kad šis chemikalas yra labai kenksmingas. Ši medžiaga gamyklų darbuotojams sukelia profesinę ligą vadinamą „kukurūzų spragėsių plaučių liga“ (angl. ,,popcorn lung‘‘ – uždegimas, kurį sukelia diacetilas, negrįžtamai pažeisdamas plaučių alveoles). Kuomet žinios apie šį chemikalą pasiekė plačiąją visuomenę, kompanijos nutarė pakeisti diacetilą kita medžiaga, kuri, žinoma, tam tikromis sąlygomis taip pat virsta diacetilu. Nei vienas iš chemikalų nėra parašytas ant spragėsių pakuotės, nes tai laikoma prekybine paslaptimi.
Sprendimas – pasiruošti spragėsių patiems su tikru natūraliu sviestu. Suberkite kukurūzus į puodą ir kaitinkite, kol pradės sproginėti. Kitas būdas – saują kukurūzų berkite į popierinį maišelį ir dėkite į mikrobangų krosnelę. Kai spragėsiai bus paruošti, užpilkite tirpdyto sviesto.
13. Maistiniai dažai
Sveikatos ir sveikos gyvensenos šalininkai ilgus metus kovojo, kad būtų uždrausti maistiniai dažai, nes jų vartojimas susijęs su vaiku hiperaktyvumu ir vėžio gyvūnams atsiradimu. Maistiniai dažai Red 3 sukėlė vėžį laboratorinėms žiurkėms, o Yellow 5 ir Yellow 6 gali turėti teršalų, turinčių įtakos vėžio atsiradimui.
Michaelis F. Jacobsonas, „Center for Science in the Public Interest“ tinklalapio įkūrėjas, teigia, jog vengia vartoti šiuos chemikalus. Jo tinklalapyje yra kritikuojamos kompanijos, kurios naudoja tokius dažus tam, kad maistas atrodytų sveikesnis. Neseniai publikuotame straipsnyje apie vaisių sultis buvo paminėta, jog „Tropicana Twister Cherry Berry Blast“ sudėtyje nebuvo jokių uogų ir vyšnių sulčių, bet tik dirbtiniai dažai Red 40.
Sprendimas – skaityti etiketes ant produktų. Kartais maistiniai dažai dedami net ir į tokį maistą, kaip sūris ar jogurtas.
14. Restoranuose ruošti ledai
Dave'as Zinczenko, „Eat This, Not That“ knygų serijos autorius, sako, jog nesvarbu, kur eisite valgyti ledų, dauguma restoranų tinklų ruošiami ledai yra panašūs – itin didelės porcijos, o sudedamųjų dalių sąrašas tęsiasi per kelias eilutes. Ledams pagaminti reikia tik pieno, cukraus, šiek tiek vanilės, tačiau restoranai prideda ir kukurūzų sirupo, celiuliozės dervos ir augalinių riebalų. Tokie priedai yra ne tik nesveiki, tačiau jie pagaminti būtent iš modifikuotų kukurūzų ir sojų.
Sprendimas – eikite į vietos parduotuves. Ledų porcija iš maisto prekių parduotuvės yra tikrai sveikesnis pasirinkimas. Dar geresnis būdas – patiems pasigaminti ledų. Karamelinis padažas gali būti pagaminamas kaitinant cukrų ir sviestą, ir niekuomet nereikės jaudintis dėl to, kokių cheminių medžiagų ten pridėta. Dave‘as sako jog tokiu būdu kontroliuosite ir porcijų kiekį, ir galėsite retkarčiais pasimėgauti naminiais ledais bei nepakenksite savo figūrai.
Taip pat skaitykite: Šaltas liežuvis: 20 gardžiausių ledų receptų