Tačiau, ką padėti ant to pavasariško velykinio stalo, be velykinių margučių, kad būtų į ką pasigrožėti, o skonis nenuviltų?
Štai anglai Velykoms turi specialių patiekalų paletę. Vienas iš labiausiai žinomų yra karšta bandelė su kryželiu, kuri tipiškai valgoma Didįjį penktadienį. Tai mielinės tešlos bandelė su serbentų ar razinų įdaru. Ši bandelė buvo valgoma nuo pagoniškų laikų ir bėgant amžiams savo populiarumo neprarado. Įdomu tai, kad ji simbolizuoja mėnulį, o ant viršaus glajumi nupieštas kryželis – simbolizuoja keturis metų laikus.
Tradiciniai Velykų desertai Italijoje yra net keli. „Cassata Siciliana“ – tai kempinę primenantis pyragas su rikotos sūrio įdaru. Kitas populiarus desertas vadinamas „Colomba“, šis pyragas visada kepamas balandžio formos su karamelizuotais vaisiais ir migdolais. Maži tešlos pyragaičiai su plikytu kremu „Pasticiotti“ yra tai, ko kiekvienas italas Velykoms būtinai paragauja.
Štai Rusijoje ypač populiarus Velykų valgis – mažai blynai vadinami „Blinis“. Trumpai tariant, tai vakarykščiai blynai, pagaminti iš grikių miltų ir patiekiami su ikrais. Na, o tradicinis graikų Velykų patiekalas – pyragas su apelsinų ir migdolų įdaru. Šis pyragas valgomas aplietas aštriu apelsinų padažu.
Lietuvoje vienas tradiciškiausių Velykoms kepamų pyragų yra „Velykų boba“. Vieni istorikai teigia, kad pirmą kartą šio pyrago receptas pateiktas dar XIX a. šaltiniuose, kiti istorikai sakosi aptikę „Velykų bobos“ receptų ir senesniuose raštuose.
Kaip ten bebūtų dar mūsų močiutės pasakojo, kad senovėje vaikai ir suaugusieji per Velykas ilgai neidavo miegoti – visi laukdavo sutemų, kai vakarieniaujant bus dalijama pašventinta „Velykų boba“. Ji seniau būdavo kepama puodynėje duonkepėje. Kai iškepdavo, puodynė būdavo sudaužoma, o pati „boba“ išsipūsdavo, padidėdavo – atrodydavo lyg tikra boba. Ji būdavo patiekiama su specialiai šiai progai virta vyšnių uogiene.
Šiandien „Velykų bobos“ receptai vis dar perduodami iš kartos į kartą, tačiau lietuviai ant savo šventinio stalo vis dažniau nori padėti įdomesnių kepinių, kurie išsiskirtų išvaizda ir skoniu. Tam, kad jūsų Velykų stalas pasipuoštų gardžiu desertu, pabandykite pasigaminti velykinį biskvito tortą su maskarponės kremo bei želė sluoksniu.
Velykinis biskvito tortas su maskarponės
kremo bei želė sluoksniu
Biskvitui:
- 60 g „Kauno Grūdų“ „Ekstra“ miltų,
- 80 g cukraus,
- 30 g sviesto,
- 2 kiaušinių.
Kremui:
- 250 g maskarponės sūrio,
- 100 g plakamosios grietinėlės (30 proc. riebumo),
- 140 g saldinto sutirštinto pieno,
- 4 arbat. š. želatinos.
Želė sluoksniui:
- pakelio norimo skonio želė,
- šviežių ar šaldytų uogų.
Gaminimas:
Pirmiausia, reikia paruošti biskvitą. Kiaušinius išplakite su cukrumi iki baltos masės, pamažu supilkite ištirpintą ir atvėsintą sviestą. Nuolat maišydami, suberkite „Ekstra“ miltus ir atsargiai išmaišykite iki vientisos masės.
Supilkite tešlą į sviestu išteptą apvalią (20 cm) torto kepimo formą. Dėkite į iki 180 oC temperatūros įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 10–15 min. arba kol gražiai pagels. Iškeptą biskvitą atvėsinkite.
Tada ruoškite kremą. Užpilkite želatiną šaltu vandeniu ir palikite 30 min., kad išbrinktų. Maskarponės sūrį su sutirštintu pienu sumaišykite iki vientisos masės. Atkreipkite dėmesį, kad kreme nebūtų gumuliukų. Iki standžių putų išplakite grietinėlę ir atsargiai įmaišykite į maskarponės ir sutirštinto pieno masę.
Išbrinkusią želatiną ištirpinkite šilto vandens vonelėje ir atvėsusią atsargiai įmaišykite į gautą masę. Gautą kremą pilkite į torto formą, ant atvėsinto biskvito, ir dėkite į šaldytuvą.
Paruoškite norimo skonio želė, į kurią galite įdėti šviežių ar šaldytų uogų. Kad želė būtų standesnė, pilkite mažiau vandens nei nurodyta ant pakelio. Atvėsusią želė užpilkite ant kremo masės ir palikite, kad sustingtų. Skanaus!
