Tikrasis Cezario salotų autorius yra Caesaris (Cesare) Cardini, gimęs 1896-aisiais Italijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo Ceasaris su broliu Alexu emigravo į JAV, apsigyveno San Diege, o netoliese esančiame Meksikos miestelyje Tijuanoje įkūrė savo restoraną. Čia ir buvo pirmą kartą paruoštos Cezario salotos, kurių istoriją kiek vėliau pasauliui papasakojo C. Cardini dukra Rosa. Pasak jos, šiandien tokios populiarios salotos pirmą kartą buvo paruoštos vieną 1924-ųjų savaitgalį sausakimšame restorane. Restorano maisto produktų atsargos tą savaitgalį jau ėjo pabaigos link, tačiau C. Cardini nenorėjo nuvilti klientų ir nusprendė pagaminti kažką iš to, kas dar buvo likę po ranka. Labai greitai Cezario salotos tapo populiariausiu restorano patiekalu. Būtent dėl jų čia atvykdavo žmonės net iš pačio Holivudo, o tai, savaime aišku, pranašavo sėkmę.
Žinoma, kiekvienoje gražiai skambančioje sėkmės istorijoje būna ir šiek tiek šešėlių. Dalis Caesario draugų ir kolegų prieštarauja šiai Cezario salotų atsiradimo versijai. Štai vienas iš restorano darbuotojų Livio Santini tvirtina, kad būtent jis pirmasis 1925-aisiais pagamino šias salotas C. Cardini restorano virtuvėje pagal savo mamos receptą. Vėliau Caesaris šį jo receptą pasisavino. Restorano partnerė Paula Maggiora teigia, kad pirmą kartą jos buvo paruoštos 1927 m. amerikiečių lakūnams iš San Diego, o jų garbei pavadintos Aviator Salad (lietuvių k. „Lakūnų salotos“). Labai panašiai skamba ir Caesario brolio Alexo Cardini versija. Pasak jo, butent jis sukūrė šias garsiąsias salotas ir pavadino jas Aviator Salad. Remiantis šia istorija, vieną rytą restorane po ilgos nakties su daug alkoholinių gėrimų pabudo pilotų grupė. Patiekalas, kurį pusryčiams Alexas jiems paruošė, šiandien ir vadinamas Cezario salotomis. Nors tądien salotos buvo pavadintos Lakūnų salotomis jas valgančiųjų garbei. Šioms išpopuliarėjus, žmonės jas ėmė vadinti Cezario salotomis. Tiesiog tapo pernelyg įprasta sakyti: „Eime į Cezario restoraną jo salotų...“
Be jau minėtųjų asmenų, dar ne vienas nori ir bando sau priskirti Cezario salotų išradėjo garbę. Kuria istorija tikėti? Dabar, praėjus šitiek metų, tikriausiai būtų nelengva išsiaiškinti, kas tąsyk XX a. 1-ojoje pusėje nutiko restorano virtuvėje. Tačiau pirmoji versija yra įtikinamiausia ir laikoma teisingiausia. Be to, dalis šaltinių teigia, kad Cezario salotos ir Lakūnų salotos buvo dvi skirtingos salotų rūšys. Pirmąsias 1924-aisiais pagamino C. Cardini, o antrąsias, kurios buvo su ančiuviais, po poros metų paruošė A. Cardini. Gal šia versija verta tikėti labiausiai?
Julia Child savo knygoje From Julia Child‘s Kitchen pasakoja, kad dar vaikystėje valgė Cezario salotas, paruoštas paties Ceasario. Vėliau ji susisiekė su jo dukterimi Rosa, paprašė recepto ir aprašė jį savo knygoje. J. Child, leisdamasi į prisiminimus, rašo, kad puikiai prisimena, jog C. Cardini salotas ruošė dideliame mediniame dubenyje. Salotų lapai buvo nesmulkinti, o ant jų buvo įmušti du kiaušiniai, kurie labai greitai virto kreminės tekstūros padažu, apgaubiančiu salotų lapus. Salotos buvo valgomos rankomis, padažu padengtus lapus čiumpant tiesiai iš lėkštės.
Taigi autentiškos Cezario salotos ruošiamos iš nesmulkintų romaninių salotų lapų, duonos skrebučių, alyvuogių aliejaus, česnako, citrinų sulčių, parmezano, kiaušinių ir Vusterio padažo. Išskirtinis yra ir šių salotų maišymo būdas. Priešingai nei daugelis salotų, jos nėra maišomos vis krestelėjant ir „mėtant“ produktus. Romaninės salotos, ruošiant šį patiekalą, „ridinėjamos“ po dubenį tol, kol visos tolygiai pasidengia padažu. Tai galima atlikti tiek specialiais įrankiais, šaukštais, tiek rankomis. Beje, seniau šios salotos buvo valgomos, kad ir kaip tai neįprasta šiandien, būtent su rankomis.
Yra ir dar keli esminiai skirtumai tarp šiandien įprastų ir anuomet ruoštų klasikinių Cezario salotų. Visų pirma dėl vertimo klaidos šiandien, ruošiant šias salotas, dažniausiai naudojamos citrinų sultys. Tačiau iš tiesų originaliame salotų variante buvo naudojamos žaliųjų citrinų sultys. Be to, klasikiniame šių salotų variante, sukurtame C. Cardini, nebuvo naudojami ančiuviai, kurie labai populiarūs šiandieniuose Cezario salotų receptuose. Su ančiuviais ruošiamos salotos, matyt, kaip jau minėta, turėtų būti vadinamos Lakūnų salotomis.
1956 m. Paryžiuje International Society of Epicures įvertino ir pripažino Cezario salotas kaip geriausią Amerikoje sukurtą receptą per pastaruosius 50 metų. Atsižvelgiant į tai, kad dar ir šiandien Cezario salotos yra itin populiarios didžiojoje pasaulio dalyje, drąsiai galime sakyti – šis garbingas apdovanojimas buvo įteiktas ne veltui!
ČESNAKINIO ALIEJAUS PARUOŠIMAS
- Česnako skilteles nulupkite ir sudėkite į nedidelį prikaistuvį. Užpilkite puse puodelio aliejaus. Kaitinkite ant vidutinio dydžio ugnies apie 3 minutes, kol aplink česnako skilteles aliejus ims burbuliuoti. Sumažinkite ugnį ir leiskite virti apie 10 minučių, kol česnakai paruduos. Nuimkite nuo ugnies ir atvėsinkite kambario temperatūroje apie 45 minutes.
SKREBUČIŲ PARUOŠIMAS
1. Prancūzišką batoną supjaustykite nestoromis, apie 0,6 cm storio, riekelėmis. Suguldykite į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą ir aptepkite jų paviršių atvėsusiu česnakiniu aliejumi.
2. Įkaitinkite orkaitę iki 120 ˚C temperatūros. Kepkite apteptas batono riekeles apie 10-15 minučių, kol jos visiškai išdžius, taps sausos.
3. Keptuvėje įkaitinkite česnakinį aliejų. Sudėkite orkaitėje išdžiovintas batono riekeles ir apkepkite iš abiejų pusių, kol riekelės sugers aliejų ir taps gražiai auksinės spalvos. Sudėkite paruoštas riekeles į dubenį ir atidėkite į šalį.
SALOTŲ PADAŽO PARUOŠIMAS
1. Iš pradžių nedideliame prikaistuvyje užvirkite vandenį. Panardinkite kiaušinius ir virkite vieną minutę. Iš karto išjunkite ugnį.
2. Į dubenėlį išspauskite dviejų laimų (arba citrinų) sultis.
3. Į kitą dubenėlį sutarkuokite parmezano sūrį.
SALOTŲ PARUOŠIMAS
1. Pašalinkite nuo romėninių salotų tamsius lapus, o nuo likusių nupjaukite apie 5 cm nuo šerdies. Nuplaukite ir gerai nusausinkite – salotos turi būti visiškai sausos ir traškios. Sudėkite salotas į dubenį. Apšlakstykite jas keliais lašeliais alyvuogių aliejaus. Berkite į dubenį šaukštelį druskos ir šaukštelį maltų juodųjų pipirų. Išmaišykite, kad visi salotos lapai tolygiai pasidengtų aliejumi ir prieskoniais.
2. Apšlakstykite salotas laimo sultimis ir vorčesterio padažu. Įmuškite kiaušinius ir vėl išmaišykite salotas, stengsamiesi, kad jos visos tolygiai pasidengtų kreminės tekstūros padažu.
3. Suberkite tarkuotą sūrį ir skrebučius. Ir vėl viską gerai išmaišykite, kad produktai tolygiai pasiskirstytų ir gerai susimaišytų. Visi salotų lapai turi būti pasidengę kreminiu padažu su sūrio drožlėmis.
4. Sudėkite salotų lapus ir skrebučius į lėkštę taip, kad būtų patogu valgyti ir rankomis.
Tekstas Astos Černės
Plačiau skaitykite: Cezario salotos. Nuo A iki...
Tekstas ir receptas Astos Černės
