Švedai didžiuojasi savo tauta ir mėgsta pasilepinti gardumynais, gal todėl turi ir tokią smagią kulinarinę šventę. Šiais pyragais vaišinamasi ir vaišinama pirmiausia mokyklose, medicinos įstaigose ir senelių namuose. Šaldyto pyrago (7 ir 3,5 proc. riebumo) galima nusipirkti ir prekybos centruose, o paskui namie tiesiog pasišildyti orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje, jo galima užsisakyti kavinėse, tačiau švedų namuose jis su malonumu kepamas ir laukiamas visos šeimos.
„Ostkakos“ receptą 6-tajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išpopuliarino Kaisas Karlsonas, tačiau pyragas Švedijoje buvo kepamas jau labai seniai – užfiksuota, kad juo mėgautasi dar XVI amžiuje.
Nei šaltas, nei karštas
Toks turi būti šis gardus pyragas – vos šiltas: taip geriausiai atsiskleidžia jo aromatas. O kvepia jis migdolais ir grietinėle, tikrai gundančiai. Atšalęs pyragęs irgi praranda dalį savo žavesio. Jis puošiamas plakta grietinėle, džemu, uogomis, vaisių gabaliukais, ledais – pagal kiekvieno kepėjo skonį.
Slaptas ingredientas
Profesionaliame recepte yra vienas komponentas – šliužo fermentas, organinis junginys, gaunamas iš galvijų skrandžių, jis naudojamas fermentinių sūrių gamyboje. Dabar maisto pramonėje yra medžiagų, kurios gali pakeisti šį fermentą, tačiau kepant pyragą namuose, jo rasti būtų sudėtinga. Tiesa, Švedijos vaistinėse parduodami šio fermento lašai. Tačiau paprasčiau yra ne lašinti juos į pieną (kad jį sutrauktų) ir gaminti varškę namuose, o tiesiog nusipirkti įprastos varškės. Švedai, gyvenantys kitose pasaulio šalyse, kartais supaprastina pyrago receptą, pavyzdžiui, vietoj migdolų deda migdolų esencijos, kartais prideda įvairių klasikiniame recepte nesančių priedų – vanilės ar kardamono.
IŠBANDYKITE!