Vingrūnė (spirulina)
Vingrūnės – tai melsvieji mikrodumbliai, struktūra primenantys spiralę (lot. Spirulina). Įdomu tai, kad mokslininkai dažnai vingrūnes vadina ne dumbliais, o bakterijomis. Europos mokslininkai iš naujo atrado šiuos dumblius XX a., tyrinėdami Afrikos tautų mitybą. Jie pastebėjo, kad ypač skurdžios mitybos šalyje Čade vietiniai gyventojai ruošia žalsvai melsvos spalvos pyragą, primenantį patiekalą dihé iš lagūnose augančių mikroorganizmų. Pastebėta, kad tenykščių žmonių nekamuoja negalavimai, susiję su prasta mityba. Panašiai šimtmečius minta ir Pietų Amerikos gyventojai. Ilgai netruko, kol vingrūnes pradėta auginti Europoje, Šiaurės Amerikoje, ir jos tapo plačiai prieinamu supermaistu.
Pagal maistinę vertę 1 gramas vingrūnių prilygsta 100 gramų špinatų arba morkų, apie 70 proc. sudaro baltymai. Palyginkite: mėsoje baltymų yra apie 25 proc., o sojų pupelėse – apie 40 proc. Be to, šiuose melsvadumbliuose gausu ypatingų antioksidantų – fikocianinų, atkuriančių pažeistas organizmo ląsteles ir netgi stabdančių vėžinių ląstelių dauginimąsi. Vitaminų (B1, B2, B3, B6, B12, E, beta karoteno) ir mineralų (magnio, kalcio, geležies, kalio, cinko) gausa paverčia vingrūnes tikru gamtiniu multivitaminų kompleksu, kurį nesibaimindami gali vartoti ir maži vaikai, ir pagyvenę žmonės.
Apie vingrūnių gebėjimą normalizuoti žarnyno veiklą seniai žino japonai bei brazilai. Jie vartodavo šiuos melsvadumblius rimtiems virškinimo sutrikimams gydyti, organizmui valyti. Tai ypač aktualu kenčiantiems nuo alergijos, kai organizmas nesugeba pasisavinti naudingų medžiagų iš maisto, žmogus nuolat viduriuoja arba jį kamuoja vidurių pūtimas. Be to, teigiama, vingrūnės saugo ir nuo vėžio, širdies smūgio rizikos, normalizuoja kraujo spaudimą, padeda įveikti alerginę slogą, kovoja su grybelinėmis infekcijomis.
Kaip vartoti? Lietuvoje itin platus vingrūnių, dažnai vadinamų spirulina, preparatų pasirinkimas – nuo tablečių iki skysto ekstrakto. Pasirinkę miltelius, galite maišyti su vandeniu, sultimis, salotų padažais ir naudoti kaip prieskonius. Vartokite iki 3–4 arbatinių šaukštelių miltelių per parą. Rinkitės be priedų ir stabilizatorių (prieš įsigyjant tablečių arba ekstrakto, patartina perskaityti gaminio sudėtį).
Chlorelės
Dar viena mikrodumblių rūšis – iš vienos ląstelės susidedančios ir gėluose vandenyse paplitusios chlorelės, padedančios mesti svorį. Žemėje ši rūšis egzistuoja jau 2,5 mln. metų ir vadinama išlikimo čempione, kurios gyvybingumo nesugebėjo palaužti nei klimato kaita, nei gamtos katastrofos. Tačiau Vakarų mokslininkai chloreles atrado ir pradėjo tyrinėti gana vėlai, tik 1890 m.
Išvertus iš lotynų kalbos, Chlorella reiškia „tai, kas jauna ir žalia“. Patvirtinta, kad būtent chlorelėse yra didžiausia chlorofilo koncentracija.
Jeigu reikėtų paminėti vienintelę šių gėlųjų vandenų dumblių išskirtinę savybę, tai neabejotinai būtų gebėjimas kaupti ir šalinti iš organizmo toksines medžiagas bei sunkiuosius metalus. Čia chlorelėms nėra lygių. Kepenys – organizmo filtras – atlieka iki 500 skirtingų funkcijų. Mes dažnai nesusimąstome, kad nuolatinis nuovargis, regėjimo susilpnėjimas, odos bėrimas, migrena, alergija ir daugelis kitų negalavimų gali būti būtent dėl kepenų funkcijų sutrikimo.
Chlorelės dėl ypatingos sudėties ir struktūros sugeba sustiprinti kepenis, atkurti pažeistas jų funkcijas (tokias kaip grybelių, bakterijų ir toksinų šalinimas iš kraujotakos sistemos). Be didelės chlorofilo koncentracijos, chlorelėse yra B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C ir E, gausu mineralų. Moksliškai įrodyta, kad šie mikrodumbliai 4 kartus padidina gerųjų žarnyno bakterijų kiekį, kovoja su vidurių užkietėjimu, normalizuoja žarnyno mikroflorą ir neleidžia apsigyventi parazitams. Apsinuodijimas alkoholiu – dažna šių dienų bėda – taip pat gali būti gydoma chlorelėmis. 4–5 gramai šių dumblių padeda kepenims normalizuoti valomąsias funkcijas ir greičiau pašalinti toksinus. Taip pat chlorelės tinka diabetikams, normalizuoja kraujo spaudimą ir cukraus kiekį kraujyje, suteikia energijos.
Dietų šalininkai rekomenduoja vartoti chloreles valant organizmą. Derindama dumblių vartojimą su apgalvota dieta, ne tik greičiau sulieknėsite, bet ir jausitės žvalesnė, nes prisotinsite organizmą naudingų vitaminų bei mineralų.
Kaip vartoti? Nusprendusi valyti organizmą, chloreles vartokite ryte tuščiu skrandžiu. Jeigu tai tabletės, pasidomėkite rekomenduojama paros doze. Miltelių vartokite 1–2 arbatinius šaukštelius per parą. Įmaišykite į mėgstamą kokteilį, sultis, padažą arba vandenį.
Lapiniai kopūstai (Kale)
Šiuo metu šie kopūstai „ant bangos“: iš jų gaminami patys įvairiausi patiekalai, trinami kokteiliai, netgi kepami traškučiai. Nieko keisto, kad juos taip pamėgo sveika mityba susižavėjusi visuomenė. Šie kopūstai itin naudingi mūsų sveikatai – juose daug vitaminų A, K, B taip pat vitamino C, kalcio, antioksidantų, geležies, amino ir omega-3 rūgščių. Neretai šie kopūstai vadinami supermaistu, nes yra labai maistingi, turi daug mineralų, tinkami įvairiems patiekalams gardinti. Dar jie ir puikiai veikia žarnyną, skrandį, kepenis, stipriną imunitetą, saugo nuo vėžio ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Artišokai
Juose gausu antioksidantų, kovojančių su laisvaisiais radikalais. Be to, šios daržovės teigiamai veikia kepenis ir mažina cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje. Apskritai artišokai greitina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, pašalina iš organizmo toksinus ir nuodingas medžiagas, saugo nuo uždegiminių procesų, padeda išvengti migrenos skausmų. O svarbiausia – šios daržovės, net suvalgius riebesnio maisto, sureguliuos medžiagų apykaitą. Gausu vitaminų C, K, magnio, mangano, kalio, fosforo, geležies.
Acai uogos
Teigiama, kad šios uogos išsiskiria ypatingomis galiomis. Antioksidantų jose net dešimt kartų daugiau nei raudonosiose vynuogėse, daug geležies, kalcio, vitamino A, aminorūgščių... Svarbu paminėti, kad acai uogos pasižymi jauninamuoju poveikiu, stiprina imunitetą, padeda numesti arba sureguliuoti kūno svorį, suteikia energijos, saugo nuo vėžio.
Brokoliniai kopūstai
Porcijoje be riebalų paruoštų brokolinių kopūstų tėra apie 30 kcal. Tačiau ją suvalgiusi jausitės sotesnė nei sukrimtusi bandelę ar sumuštinį. Be to, organizmas gaus svarbių mikroelementų ir daug riebalus deginančio vitamino C. Dar brokoliniuose kopūstuose yra geležies, folinės rūgšties, kalio. O chromo yra daugiau nei kitose daržovėse. Juk žinote, kad šis mikroelementas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir padeda sutramdyti vilko apetitą? Be to, brokoliai puikiai veikia virškinimo sistemą, padeda detoksikuoti organizmą, saugo nuo vėžio, diabeto, hipertenzijos, įvairių alergijų. Brokoliniai kopūstai – tai ir antioksidantų užtaisas. Taip pat šios daržovės vadinamos organizmo šluota, nes pašalina šlakus, negyvas ląsteles, sunkiuosius metalus ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Brokoliniai kopūstai taip pat kovoja su onkologiniais susirgimais. Jeigu nemėgstate šių daržovių, būtinai įtraukite į valgiaraštį kitas kopūstų rūšis, tarkime, žiedinius, lapinius, briuselinius ir t. t.
Briuseliniai kopūstai
Briuseliniai kopūstai – tai natūrali apsauga nuo vėžio ir peršalimo, stiprina kaulus, širdies ir kraujagyslių sistemą. Puodelyje šių daržovių yra net 74,8 mg vitamino C, taip pat A, K, C, B6, kalio, magnio, geležies, kalcio. O paruošti patiekalų su jais visai nesunku – nuo salotų iki troškinio ar sriubų.
