Teršalai iš pramoninių įrenginių, komunalinių atliekų, lietaus ir net žemės ūkio veiklos patekę į vandens telkinius daro rimtą poveikį aplinkai, gyvūnų ir žmonių sveikatai. Buvo atliktas tyrimas ir ištirtos nuodingos cheminės medžiagos, randamos žuvyse.
1. Polibromintas difenilo eteris (PBDE) – antipirenas
Antipireno buvo aptikta įvairiose žuvyse visoje vakarinėje pakrantėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2006 metų pranešime Aplinkos darbo grupė pranešė radusi antipireno Vašingtono upėse ir ežeruose. Nuo 1997 iki 2003 metų antipireno lygis padvigubėjo San Francisko įlankoje žuvyse, pavyzdžiui, dryžuotuose ešeriuose ir otuose. Antipirenas yra dažnai naudojimas elektronikoje, baldų, kilimų ir tekstilės gamyboje (tai chemikalas, didinantis audinių, medienos, plastiko ir kitų medžiagų atsparumą degimui). Šios cheminės medžiagos aptinkama upėse, upių žiotyse, vandenynuose.
2. Polichlorinti bifenilai (PCB)
Daugelis PCB junginių ir mišinių yra itin nuodingi, todėl 8–9 dešimtmečiuose PCB, susijusių su atviru panaudojimu, gamyba ir naudojimas buvo uždrausti. Polichlorinti bifenilai priskiriami prie patvarių organinių teršalų (POT). Nors polichlorinti bifenilai buvo uždrausti gamyboje (jie buvo naudojami kaip stabilizuojantys priedai elektros laidų ar elektroninių dalių PVC izoliacijoje ir kitur), tačiau ir dabar jų randama pasaulio vandenyse. Jie renkasi nuosėdose prie upių, ežerų, upelių dugno ir pakrančių. Šie labai toksiškai patvarūs organiniai teršalai įsiskverbia į vandens sistemas ir užteršia laukinių žuvų populiacijas. Jie kaupiasi riebaliniame žuvų audinyje. Industrinių chemikalų taip pat randama fermerių auginamose žuvyse: dryžuotuose ešeriuose, eršketuose, perpelėse (silkinių šeimos žuvys) – visose šiose žuvyse yra pavojingų PCB.
PCB pasižymi ilgalaikiu neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai, apimančiu nervų sistemos, širdies veiklos, imuninės sistemos, raumenų ir skrandžio sutrikimus. PCB poveikis siejamas su svorio mažėjimu, pykinimu, vėmimu, pilvo ir galvos skausmais, galvos svaigimu, edema. Pastebėta, kad asmenys, kurių organizme nustatytas didesnis PCB kiekis, serga kepenų ciroze. PCB laikomas 2A tipo kancerogenu.
3. Chlorinti dioksinai
Aukštas chlorintų dioksidų, industrinio chemikalo ir dabar jau kancerogeno, lygis yra dažnai aptinkamas laukių ir ūkio žuvų populiacijose ir daugumoje gyvūniniais baltymais grindžiamos vidutiniškos mitybos produktų: kiaušiniuose, piene, svieste, kalakutienoje, jautienoje ir kiaulienoje. Aplinkos apsaugos fondas pataria riboti ūkiuose auginamų arba Atlanto vandenyne sugaunamų lašišų vartojimą, nes jose yra didesnė dioksino norma.
4. DDT – pesticidas
DDT yra vienas iš labiausiai liūdnai pagarsėjusių pesticidų, įsiveržusių į vandens maisto grandinę, veikiančių daugumą žuvų, vėžių ir krevečių populiacijų. 1952 metais JAV žemės ūkio departamentas džiaugėsi DDF dėl jo „kainos, tvarkymo paprastumo, saugumo žmonėms, veiksmingumo sunaikinant kenkėją ir saugumo gamtai“, o 1974 metais DDT buvo uždraustas, tačiau DDT likučių tebėra ir pesticidai vis dar naudojami visame pasaulyje. Ne mažiau vandenį teršia netikslingai ir neatsargiai žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Ne visas išbertas į dirvą mineralines medžiagas augalai įsisavinama, dalį jų lietaus vanduo nuneša į upelius, melioracijos kanalus, ežerus, susidaro palankios sąlygos vandens telkiniams užaugti dumbliais. Su žemės ūkio gamyba susieta vandens tarša apima dideles teritorijas, užteršiamos mažos upės, nuo kurių priklauso ir didelių upių švarumas. Užterštame vandenyje visuomet būna daug patogeninių bakterijų ir virusų.
Susikaupę didesni jų kiekiai gali sukelti įvairias ligas ir sutrikimus: vėžinius susirgimus, nervinės sistemos sutrikimus, kepenų ligas, ūmines alergines reakcijas, vaisingumo sutrikimus ir vaikų išsigimimus.
5. Nafta
Organinių ir neorganinių medžiagų teršiamasis poveikis vandeniui nevienodas. Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Suleisti į upes užteršti vandenys tekėdami gali patys išsivalyti, bet kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nepraleidžianti plėvelė. Negaudami deguonies žūsta gyvi organizmai, valantys užterštą vandenį mikroorganizmai ir vanduo jau nebeišsivalo. Į vandenį nafta ir jos produktai patenka iš transporto priemonių, iš naftos gręžinių jūros šelfuose ir su nutekamaisiais vandenimis. Pastaruoju metu labai paplito naftos gabenimas jūromis, bet neapsieinama be avarijų, nafta išsilieja į vandenį, įtakos turi ir aplaidi tanklaivių eksploatacija. Tvarkant naftos išsiliejimą Persijos įlankoje, vienas būdas užterštumui nustatyti buvo kvapo testas. Tačiau jau ir vėl leidžiama žvejyba Luizianoje, kur žvejai pradėjo gaudyti jūrų ešerius, raibuosius upėtakius ir kuojas. Austrių ir mėlynųjų krabų yra labai nedaug.
6. Aršenikas (labai nuodinga medžiaga)
Sudegusių anglies pelenų nuotekos ne tik išskaido gyvsidabrį, bet taip pat ir aršeniką, kuris sukelia neigiamą poveikį aplinkai, žuvims ir žmogaus sveikatai, atsiranda kepenų apnuodijimas, kepenų ir šlapimo pūslės vėžys. Sumažėjus vandens lygiui, aršeniko lygis kyla.
7. Melaminas
2008 metais Kinijos, kaip didžiausių pasaulyje žuvų importuotojo, reputaciją suteršė vienas chemikalas – melaminas. Melamino dažnai buvo dedama į žuvų pašarus. Šia industrine chemine medžiaga taip pat yra veikiami kūdikiai. Praėjusį mėnesį Jungtinės Tautos nustatė maksimalią melamino taršą pasaulinėje maisto ir kūdikių pieno mišinio pramonėje.
Toksiškos medžiagos dumbliams, žuvims, žinduoliams, žmonėms gali sukelti vystymosi sutrikimų, pakenkti vaisingumui, sukelti genetinius pakitimus, pažeisti nervų sistemą, sutrikdyti vidaus organų veiklą, neigiami paveikti negimusį kūdikį ar net sukelti vėžį.
Šaltinis: sveikata.org
