Rauginti kopūstai
 |
| Shutterstock nuotr./Rauginti kopūstai |
Ir šviežiuose, ir raugintuose kopūstuose išties gausu vitamino C – daugiau negu sandėliuose laikomose kopūstų galvose. Rūgstančiuose kopūstuose susidaro nemažai pieno rūgšties bakterijų, kurios ne tik gerina virškinimą, bet ir padeda organizmui geriau pasisavinti su maistu gaunamus mikroelementus. Be to, pieno rūgštis naikina puvimo bakterijas žarnyne. Tiesa, verdant ar troškinant raugintus kopūstus, pieno rūgšties bakterijos žūva, bet ląsteliena, kuri gerina žarnų peristaltiką, niekur nedingsta. Nustatyta, kad rauginamuose kopūstuose padvigubėja B grupės vitaminų (ypač B6 ir B12) kiekis.
Neseniai vokiečių mokslininkai paskelbė įdomią žinią: žmonės, kurie bent du kartus per savaitę valgo raugintų kopūstų, mažiau rizikuoja susirgti tiesiosios žarnos vėžiu. Rauginti kopūstai turi ir daugiau gerų savybių. Teigiama, kad jų suvalgius gali sumažėti galvos svaigimas. Mat rūgščiuose kopūstuose gausu geležies, kuri aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių veiklą, todėl visos kūno ląstelės gauna daugiau deguonies. Mėgstantieji raugintus kopūstus paprastai džiaugiasi gražiais plaukais ir stipriais nagais, nes juose yra nemažai sieros. Beje, raugintų kopūstų gali valgyti net tie, kam nuo šviežių pučia vidurius. Nustatyta, kad suvalgius raugintų kopūstų dujų susidaro žymiai mažiau. Rūgštūs kopūstai tinka ir sergantiesiems kepenų ligomis, kurie negali valgyti nei šviežių, nei troškintų kopūstų.
Reikėtų nepamiršti, kad jokių kopūstų (nei šviežių, nei virtų, nei raugintų) nerekomenduojama valgyti sergantiesiems ūmiomis skrandžio ar žarnyno ligomis ir tiems, kam sutrikusi skydliaukės veikla.
Rauginti agurkai
 |
| Shutterstock nuotr./Rauginti agurkai |
Žiemą rauginti agurkai neabejotinai vertingesni už šviežius, kurių galima nusipirkti parduotuvėje. Rauginti agurkai patikimai saugo nuo peršalimo ligų, nes juose yra ne tik vitamino C, bet ir gliutamino rūgšties, kuri skatina imuninės sistemos veiklą. Valgantieji raugintų agurkų paprastai nesiskundžia vidurių užkietėjimu, nes pieno rūgštis šalina puvimo bakterijas, o ląsteliena pagreitina maisto judėjimą žarnynu, aktyvina žarnų peristaltiką. Įdomus faktas: teigiama, kad raugintų agurkų verta pakramsnoti subjurus nuotaikai ar užslinkus depresijai, nes juose gausu magnio – nervų sistemos veiklą reguliuojančio mikroelemento.
Geras patarimas. Raugintų agurkų sūrymas, kuris būna gausiai pagardintas krapais, vyšnių, serbentų lapais, krienais, česnakais, pipirais, labai tinka žuviai virti: stiprus agurkų sūrymo aromatas nustelbia specifinį, ne visada malonų žuvies skonį. Sūrymą reikia atskiesti perpus su vandeniu (skysčio turi būti tik tiek, kad vos apsemtų žuvį), užvirinti ir sudėti paruoštą žuvį. Virti ant labai mažos ugnies ne ilgiau kaip 10 min.
Marinuotos daržovės
 |
| Shutterstock nuotr./Marinuotos paprikos |
Nuomonė, kad tik prėskas maistas yra sveikas, greičiausiai atsirado todėl, kad aštrūs patiekalai paprastai būna ir gerokai pasūdyti.
Visgi pipirais, česnakais, aitriosiomis paprikomis ir kitokiais aštriais prieskoniais pagardintų daržovių konservų visiškai išbrauti iš valgiaraščio nėra reikalo. Jie gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, padeda virškinti. Be to, nustatytas dar vienas įdomus faktas: aitrios daržovės teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, gerina nuotaiką, nes skatina endorfinų – geros nuotaikos hormonų – išsiskyrimą.
Tiesa, spirito actą ar acto rūgštį, kurių įprastai dedama daržoves konservuojant pramoniniu būdu, sunku būtų pavadinti sveikais produktais. Tačiau konservus ruošdama pati tikrai galite pasirinkti sveikesnę alternatyvą – obuolių ar kitokių vaisių actą. Jau vien dėl to verta pačiai konservuoti! Obuolių actas ne tik kad nekenkia, bet dar turi ir gydomųjų savybių. Jei ne tik marinatus, bet ir patį obuolių actą gaminsite pati, galėsite būti visiškai tikra: tokius konservus valgyti sveika.
Taip pat skaitykite:
