Lietuviui įprasta turėti ir puoselėti bent mažytį žaliosios augmenijos lopinėlį – ant palangės, nuosavo namo kieme ar net po daugiabučio langais. Mus džiugina besiskleidžiantys medžių lapai ir į dangų besistiebianti žolė. Žalią spalvą augalams suteikia chlorofilas – pigmentas, kurio molekulinė struktūra artima žmogaus kraujui. Tačiau kai kurie žalieji mūsų planetos augalai yra ypatingesni už kitus. Dažnai jie vadinami žaliuoju supermaistu. Ir ne be reikalo!
Įrodyta, kad žaliajame supermaiste yra didžiausia koncentracija lengvai virškinamų mitybinių medžiagų, riebalus deginančių elementų, vitaminų, mineralų, baltymų ir gerųjų bakterijų. Dar viena priežastis, dėl kurios minėti augalai yra plačiai vartojami pasaulyje, – jų gebėjimas didinti hemoglobino kiekį kraujyje. Žalieji augalai prisotina kraują deguonies, suriša sunkiuosius metalus ir pašalina juos iš organizmo, taip pat valo limfą ir palaiko organizmo metabolinius procesus.
Vingrūnės – žarnyno „šluota“
Vingrūnės – tai melsvieji mikrodumbliai, struktūra primenantys spiralę (lot. Spirulina). Įdomu tai, kad mokslininkai dažnai vingrūnes vadina ne dumbliais, o bakterijomis.
Europos mokslininkai iš naujo atrado šiuos dumblius XX a. tyrinėdami Afrikos tautų mitybą. Jie pastebėjo, kad ypač skurdžios mitybos šalyje Čade vietiniai gyventojai ruošia žalsvai melsvos spalvos pyragą primenantį patiekalą dihé iš lagūnose augančių mikroorganizmų. Pastebėta, kad tenykščių žmonių nekamuoja negalavimai, susiję su prasta mityba. Panašiai šimtmečius minta ir Pietų Amerikos gyventojai. Ilgai netruko, kol vingrūnes pradėta auginti Europoje, Šiaurės Amerikoje ir jos tapo plačiai prieinamu supermaistu.
Pagal maistinę vertę 1 gramas vingrūnių prilygsta 100 gramų špinatų arba morkų, apie 70 proc. sudaro baltymai. Palyginkite: mėsoje baltymų yra apie 25 proc., o sojų pupelėse – apie 40 proc.
Pagal maistinę vertę 1 gramas vingrūnių prilygsta 100 gramų špinatų arba morkų, apie 70 proc. sudaro baltymai. Palyginkite: mėsoje baltymų yra apie 25 proc., o sojų pupelėse – apie 40 proc. Be to, šiuose melsvadumbliuose gausu ypatingų antioksidantų – fikocianinų, atkuriančių pažeistas organizmo ląsteles ir netgi stabdančių vėžinių ląstelių dauginimąsi. Vitaminų (B1, B2, B3, B6, B12, E, beta karoteno) ir mineralų (magnio, kalcio, geležies, kalio, cinko) gausa paverčia vingrūnes tikru gamtiniu multivitaminų kompleksu, kurį nesibaimindami gali vartoti ir maži vaikai, ir pagyvenę žmonės. Be to, jose esančios omega-3 (linoleno) rūgštys palaiko esmines organizmo funkcijas: normalizuoja kraujospūdį, malšina uždegimus, padeda sintetinti gerąjį cholesterolį, lemia optimalią nervų sistemos būklę.
Apie vingrūnių gebėjimą normalizuoti žarnyno veiklą seniai žino japonai bei brazilai. Jie vartodavo šiuos melsvadumblius rimtiems virškinimo sutrikimams gydyti, organizmui valyti. Tai ypač aktualu kenčiantiems nuo alergijos, kai organizmas nesugeba pasisavinti naudingų medžiagų iš maisto, žmogus nuolat viduriuoja arba jį kamuoja vidurių pūtimas.
Kaip vartoti
Lietuvoje itin platus vingrūnių, dažnai vadinamų spirulina, preparatų pasirinkimas – nuo tablečių iki skysto ekstrakto. Pasirinkę miltelius, galite maišyti su vandeniu, sultimis, salotų padažais ir naudoti kaip prieskonius. Vartokite iki 3–4 arbatinių šaukštelių miltelių per parą. Rinkitės be priedų ir stabilizatorių (prieš įsigyjant tablečių arba ekstrakto, patartina perskaityti gaminio sudėtį).
Chlorelės – svorio metimo pagalbininkės
Kita mikrodumblių rūšis – iš vienos ląstelės susidedančios ir gėluose vandenyse paplitusios chlorelės. Žemėje ji egzistuoja jau 2,5 mln. metų ir vadinama išlikimo čempione, kurios gyvybingumo nesugebėjo palaužti nei klimato kaita, nei gamtos katastrofos. Tačiau Vakarų mokslininkai chloreles atrado ir pradėjo tyrinėti gana vėlai, tik 1890 m.
Išvertus iš lotynų kalbos, Chlorella reiškia „tai, kas jauna ir žalia“. Patvirtinta, kad būtent chlorelėse yra didžiausia chlorofilo koncentracija.
Jeigu reikėtų paminėti vienintelę šių gėlųjų vandenų dumblių išskirtinę savybę, tai neabejotinai būtų gebėjimas kaupti ir šalinti iš organizmo toksines medžiagas bei sunkiuosius metalus. Čia chlorelėms nėra lygių. Kepenys – organizmo filtras – atlieka iki 500 skirtingų funkcijų. Mes dažnai nesusimąstome, kad nuolatinis nuovargis, regėjimo susilpnėjimas, odos bėrimas, migrena, alergija ir daugelis kitų negalavimų gali būti būtent dėl kepenų funkcijų sutrikimo.
Chlorelės dėl ypatingos sudėties ir struktūros sugeba sustiprinti kepenis, atkurti pažeistas jų funkcijas (tokias kaip grybelių, bakterijų ir toksinų šalinimas iš kraujotakos sistemos). Be didelės chlorofilo koncentracijos, chlorelėse yra B grupės vitaminų, taip pat vitaminų C ir E, gausu mineralų. Moksliškai įrodyta, kad šie mikrodumbliai 4 kartus padidina gerųjų žarnyno bakterijų kiekį, kovoja su vidurių užkietėjimu, normalizuoja žarnyno mikroflorą ir neleidžia apsigyventi parazitams. Apsinuodijimas alkoholiu – dažna šių dienų bėda – taip pat gali būti gydoma chlorelėmis. 4–5 gramai šių dumblių padeda kepenims normalizuoti valomąsias funkcijas ir greičiau pašalinti toksinus.
Dietų šalininkai rekomenduoja vartoti chloreles valant organizmą. Derindama dumblių vartojimą su apgalvota dieta, ne tik greičiau sulieknėsite, bet ir jausitės žvalesnė, nes prisotinsite organizmą naudingų vitaminų bei mineralų.
Kaip vartoti
Nusprendusi valyti organizmą, chloreles vartokite ryte tuščiu skrandžiu. Jeigu tai tabletės, pasidomėkite rekomenduojama paros doze. Miltelių vartokite 1–2 arbatinius šaukštelius per parą. Įmaišykite į mėgstamą kokteilį, sultis, padažą arba vandenį.
Daugiau apie žaliuosius augalus skaitykite 20-ame žurnalo „Ji“ numeryje.
