Pavadinimas „aperityvas“ kilęs iš lotyniško žodžio aperire, kuris reiškia „atidaryti, pradėti“. Tačiau jis nebuvo vien tik skrandžio pagalbininkas – tai buvo proga prie stalo susibūrusiems žmonėms pabūti kartu, pasišnekėti ir pailsėti po dienos darbų prieš grįžimą namo. Taip, laikui bėgant, prie gėrimo tapo įprasta užkandžiauti (mėgstamiausi užkandžiai: sūrūs traškučiai, daržovės aliejuje arba acte, nedidelės picos, vieno kąsnio sumuštinukai, kumpis ir saliamis).
Ne atsitiktinai aperityvo tradicija gimė apie 1900-uosius Italijos verslo ir ekonomikos centre Milane – milžiniškame mieste, kuriame gyvenimas verda be atvangos, skuba ne tik kostiumuoti bankininkai, bet ir studentai, įstaigų tarnautojai, paprasti darbininkai, kuriame nelieka laiko po darbo parvažiuoti namo ir ruošti vėlyvą vakarienę arba grįžti į centrą. Taip Milane atsirado daugybė barų, siūlančių aperityvą – kokteilį ir užkandžių už nedidelę kainą, taip pat draugų kompaniją, juokus ir minutę atokvėpio po įtemptos darbo dienos. Beje, pats tipiškiausias ir, turbūt, seniausias Milano aperityvas – tai bianchino, arba taurė baltojo vyno ir keptos bulvytės.
Aperityvas Milane ilgainiui virto kultūriniu fenomenu. Čia jis paprastai prasideda apie 19 valandą ir gali trukti iki vėlyvo vakaro. Susimokėjus už gėrimą (tai gali būti kokteilis, vynas ar sultys), baras pasiūlo užkandžių (buffet): daržovių, vaisių, makaronų, nedidelių picų, rizoto, mėsos. Valgyti galima viską ir kiek telpa. Beje, populiariausias itališkas aperityvo kokteilis – Spritz.
Aperityvui ant jūsų stalo reikės:
Alyvuogės: be kauliukų, su įdaru;
Sūrūs riešutai ir traškučiai;
Kumpis ir saliamis;
Marinuotos daržovės: agurkėliai, maži svogūniukai, saldžioji paprika;
Džiovinti pomidorai aliejuje;
Makaronai: šalti makaronai su keliais skirtingais padažais;
Šviežių daržovių salotos: agurkai, pomidorai, salotų lapai, aliejus;
Duona: tamsi, šviesi;
Nedideli picos gabalėliai.
Klasikinis „Aperol Spritz“ kokteilis
Tekstas D. Smagurauskaitės