- Jei ne paslaptis, kokia kava pats pradedate dieną?
- Dabar ant stalo guli Kenya Mugaga kava. Bet mano darbo specifika tokia, kad turiu paragauti daug įvairios, todėl neteikiu pirmenybės nė vienai rūšiai. Per dieną išgeriu kokius penkis puodelius juodos kavos be cukraus.
- Kartais žmogus, gerdamas tą penktą puodelį stiprios kavos, pasiskundžia, kad jau širdis per gerklę lipa ir rankos dreba...
- Kava gali pakenkti tik tada, jei ją geriate vietoj maisto. O jei vartosite protingai ir rinksitės Arabicą, kurioje mažiau kofeino, tokių pasekmių nebus. Prekybos centruose vyrauja Robustos rūšies kava. Tačiau kartais, net nusipirkęs neva 100 proc. Arabicos, negali būti visiškai tikras, jog tai – ta rūšis. Penki šeši puodeliai Arabicos pagal kofeino kiekį prilygsta dviem Robustos.
- Kartais kavos mėgėjai prisiriša prie tam tikro regiono kavos, pavyzdžiui, mėgsta tik kavą iš Kolumbijos.
- Kiekvienoje kavos medelius auginančioje šalyje galima rasti įvairiausių kavų, todėl neteisinga būtų teigti, kad kolumbietiška kava, pavyzdžiui, geresnė už puertorikietišką. Tobulo skonio paieškos dažniausiai atsiduria aklavietėje.
- O kokią kavą labiausiai mėgsta lietuviai?
- Prastą. Dėl to ieško „tik nerūgščios“. Ir dar vienas įdomus kriterijus. Pasak kai kurių pirkėjų, jie ieško tokios, kuri „trinktelėtų į galvą“. Jie to tikisi iš kavos! Mat ji pirmiausia turi juos prižadinti ir pastatyti ant kojų. O kai paragauja tikrai geros kavos, labai nustemba, kad netrinktelėjo...
- Tokį pasirinkimą turbūt lemia kaina. Kavos ieškoma didžiuosiuose prekybos centruose ir per išpardavimus.
- Sutinku. Ir specializuotose kavos parduotuvėse žmonės laukia akcijų. Kita vertus, žmonės, pabandę geresnės kavos, savotiškai įsitraukia į kavos ragavimo žaidimą – jiems norisi paragauti vis kitokios.
Žmonės, pabandę geresnės kavos, savotiškai įsitraukia į kavos ragavimo žaidimą – jiems norisi paragauti vis kitokios.
- Paaugliai po miestą laksto su popieriniais puodeliais rankose. Jų pasirinkimas – kavos gėrimai su daug pieno ir sirupo. Kavai be priedų reikia subręsti?
- Manau, paaugliai perka ne kavą, o aksesuarą rankai. Jiems veikia kiti – įvaizdžio – dėsniai. Jei nieko nesineši, atrodai truputį nenormalus...
- O kaip patartumėte nusipirkti geros kavos? Rinktis pagal aromatą?
- Pagal aromatą renkasi diletantai. Jie atidaro pakelį ir sako: „Fu, kokia bloga kava...“ Dauguma įsivaizduoja galintys daug pasakyti apie kavą jos net neparagavę. Pirmasis įspūdis, šiuo atveju kvapas, irgi svarbus – to nepaneigsi. Čia kaip meilė iš pirmo žvilgsnio. Tačiau, norint susidaryti nuomonę apie kavą, reikia jos paragauti be cukraus ir be pieno. Dažnai žmogus sako: „Labai mėgstu kavą, labai daug jos geriu, bet visada įsidedu daug daug cukraus ir įsipilu daug pieno.“ Toks kavos mėgėjas, manau, labiau myli gyvenimą, o ne mėgsta kavą...
- Yra toks argumentas: kava per rūgšti ar per karti, todėl pasaldinta skanesnė.
- Jei nori pažinti tikrą kavą, reikia jos ragauti be priedų. Jei kava pasirodė labai prasta – tada kiek pagelbėti gali pienas ir cukrus. Nors retai kas tai daro, kavoje reikėtų ieškoti gryno skonio. Apibūdinčiau jį „švarumu“. Tai tarsi palyginti stiklinę tyro vandens su stikline dumbluoto vandens. Jei kavos skonis primena pjuvenas, degėsius, šieną, anglis, plastmasę, kaučiuką – nieko gera. Antrasis kriterijus – natūralus saldumas. Ir jei netikite, kad kavos būna saldžios be cukraus, vadinasi, tokios dar negėrėte. Tik tokios ir reikia ieškoti. Trečiasis kriterijus, pagal kurį beveik niekas neieško kavos Lietuvoje, – tai maloni rūgštelė. Dauguma jos kratosi, nes nesupranta, kad svarbi tos rūgšties kokybė. Natūralus geros kavos saldumas tą rūgštelę tarsi apgaubia saldumo apsiaustu, ir mes geriame gerą saldžiarūgštę kavą. Na, o jei kavos pupelės buvo surinktos nesunokusios, žalios, tada ji bus ne saldžiarūgštė, o bjaurarūgštė...
- Ar plikyti kavą puodelyje – atgyvena?
- Visai ne. Tada atsiskleidžia tikrasis kavos skonis – taip ją ragauja visi pasaulio kavos degustatoriai. Tokia kava tikrai geriau nei jos giminaitė iš prasto kavos aparato. Kartais pilietis nusiperka labai brangų ir gerą kavos aparatą norėdamas pasipuikuoti prieš draugus, bet kavą vis tik perka pigią, prastą ir geria „dumblą“... Toks jau kai kurių žmonių mentalitetas: brangus automobilis, buitinė technika, o štai kava – pigiausia, su akcijos nuolaida.
- Gal kitose šalyse kavos gėrėjai labiau išprusę?
- Anaiptol. Kavos kokybė – globali problema. Pavyzdžiui, kolumbiečiai į kavą įsideda didžiulį gabalą cukraus paplotėlio... Tiek, kad geria cukrų su kava, o ne kavą su cukrumi. Dauguma ūkininkų nežino tikro, be priedų, savo kavos skonio, nes nėra taip jos ragavę. Bet ir Lietuvoje, ir kitose šalyse, kavos kultūros lygis tikrai kyla.
- Tai jei kavos, kaip ir vyno, neragausi, nelyginsi, nesidomėsi, nedaug ką sužinosi?
- Vyną reikia tik atsikimšti, o kavą dar reikia mokėti paruošti. Kartais gera kava sugadinama kokiu nors gražiu, bet nekokybišku aparatu. Verta ieškoti šviežio derliaus, šviežiai skrudintos ir šviežiai sumaltos kavos. Tokia ji išbūna apie dvi savaites, tad pirkite ne po daug.
Tekstas Dovilės Štuikienės
