Kodėl taip sunku prisipažinti apie vėžį ir kaip kalbėtis, kad mus suprastų?

Sužinojus, kad serga krūties vėžiu, vadybos konsultacijų įmonės „Primum Esse“ vadovę ir konsultantę, psichologę Solveigą Grudienę ištiko šokas ir siaubas. Tačiau ji savyje neužsisklendė - apie savo ligą atvirai pasipasakojo ne tik savo artimiesiems ir kolegoms, bet ir, gulėdama ligoninėje, apie tai parašė viešą žinutę bičiuliams socialiniuose tinkluose. Nes nenorėjo slėptis, vaidinti, apsimetinėti ir kurti išgalvotų istorijų: „Kai man nuo chemoterapijos ėmė kristi plaukai ir supratau, kad pereinu į plikių gildiją, mano vaikai skutosi galvas kartu su manimi. Ir kai visi jų klausinėjo, kas nutiko, jie atvirai kalbėjo apie tai, kad jų mama gydosi vėžį. Deja, mes vis dar turime stigmą, kad vėžys yra vos ne mirties nuosprendis ir apie tai kalbėti gėdinga. Aš priėmiau sprendimą apie tai kalbėti ir kviesti kalbėtis kitus – tai tikrai suteikia begalinės stiprybės“.

Kodėl žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie tai, kad serga vėžiu, slepia tai nuo savo artimųjų, draugų, kolegų ir vadovų? Kodėl dauguma iš mūsų, susitikę onkologinį ligonį, patys pasimetame, vengiame kontakto, sunkiai rezgame sakinius ir net nežinome, nuo ko pradėti kalbą? Solveiga pripažįsta, kad reakcijų ir istorijų buvo įvairių, tačiau ji kalbėjo, atsisakė pliką galvą slėpti po peruku ir netgi sukūrė draugams Facebook pokalbių grupę „Solveigos News“? Kodėl? Apie tai – itin nuoširdžiame pokalbyje su S. Grudiene.

„Berta&Talks“ kviečia į pokalbius apie komunikaciją ir su ja susijusias temas: vadovavimą, emocines kompetencijas, lyderystę, oratorystę, profesinius pasirinkimus ir, žinoma, žmonių bendravimą. Pašnekovai dalinsis savo istorijomis, žiniomis bei įžvalgomis, padėsiančiomis ne tik komunikacijos, bet ir kitų sričių atstovams. Laidos kūrėja ir autorė – komunikacijos profesionalė Jolita Macelytė.