Tokiam Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlytam projektui šią savaitę pritarė Seimas.
2027 metais sueis 150 metų, kai gimė poetas, diplomatas ir rašytojas O. Milašius.
1920 metais jis buvo paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje ir tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje.
1936 metais O. Milašiui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. Jis kūrė prancūzų kalba, jo literatūrinis palikimas apima įvairių žanrų kūrinius, kuriuose tyrinėjama žmogiškosios būties paslaptis.
2027 metais Lietuva minės 100 metų, kai ratifikuotas Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas, parengtas remiantis popiežiaus Pijaus XI paskirto apaštalinio vizitatoriaus Lietuvoje J. Matulaičio projektu. Be to, sueis šimtmetis nuo paties J. Matulaičio mirties.
Tais pačiais metais bus pagerbtas ir Nepalūžusių moterų – Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos – atminimas.
Tuomet bus minimos tremtinės, gydytojos, rašytojos D. Grinkevičiūtės, tapybos miniatiūros meistrės L. Meškaitytės ir išeivijos poetės Liūnės Sutemos 100-osios gimimo metinės.
Seimas kasmet tvirtina tris svarbiausias progas, sukaktis, kurioms paminėti bus skiriamas didžiausias dėmesys.
2025-ieji paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.
2026 metais bus pagerbtas žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus atminimas, pažymėta Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės veikla.
Seimas šią savaitę taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžia Lietuvos istorinės, politinės ir kultūrinės atminties išsaugojimo svarba minint svarbiausias sukaktis 2026 metais.
Tarp jų – Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukros, Švedijos karalienės, Suomijos kunigaikštienės Kotrynos Jogailaitės 500-osios gimimo metinės, Simno miesto teisių 400-osios metinės ir Vilniaus pijorų kolegijos 300-osios metinės.
Be to, pažymimos tokios sukaktys kaip Martyno Liudviko Rėzos 250-osios gimimo metinės ir Vilniaus Rasų kapinių 225-osios metinės. Taip pat įamžintos kitos reikšmingos asmenybės, pavyzdžiui, Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Basanavičius.
Rezoliucijoje taip pat pripažįstamas daugelio Lietuvos politikos, literatūros ir kultūros veikėjų, kurių jubiliejai bus minimi 2026-aisiais, nuopelnas. Tarp jų – Juozapo Silvestro Dovydaičio ir Zigmanto Sierakausko 200-osios gimimo metinės, taip pat įvairių 1926 metų įvykių, tokių kaip Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimas ir Lietuvos aklųjų sąjungos įkūrimas, 100-osios metinės.
