– Ką pastaruoju metu metu veikiate?
– Neseniai grįžau iš Sicilijos, kur tris mėnesius fotografavau mados žurnalui „Zoe magazine''. Šiuo metu vis dar dėliojuosi idėjas, inspiracijas ir tolimesnius planus, ką veiksiu Vilniuje paskutiniais studijų metais (Agnė studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete kūrybines industrijas, – red. past.).
– Mados fotografija. Kas jums tai yra?
– Terminas, kuris yra naudojamas tam, kad galėtume fotografą „įsprausti“ į tam tikrus rėmus ir tam, kad fotografas suprastų, ką jis fotografuoja.
– Kaip vertinate mados industriją Lietuvoje, ar ji yra?
– Nemanau, jog dabar turiu pakankamai kompetencijos vertinti visą mados industriją Lietuvoje. Vis dar per mažai apie tai išmanau. Man mada vis dar yra šiokia tokia mistika. Tačiau faktas, jog mados industrija Lietuvoje yra.
Tėtis, dėdė, seneliai – visi buvo fotografai, augau tarp nuotraukų ir kamerų, tad atsiradimo procesas fotografijoje buvo natūralus dalykas.
– Kaip atsiradote fotografų pasaulyje?
– Tėtis, dėdė, seneliai – visi buvo fotografai, augau tarp nuotraukų ir kamerų, tad atsiradimo procesas fotografijoje buvo natūralus dalykas. Dar vaikystėje gavau savo pirmąjį veidrodinį fotoaparatą, nuo tada ir prasidėjo mano, kaip fotografės kelias, o nuotraukos tapo pagrindine saviraiškos forma.
– Didžioji mados fotografijos atstovų dalis vyksta į Londoną. Ar ketinate išvažiuoti iš Vilniaus?
– Daryti tai, ką daro visi, manęs nežavi. Be abejo, turiu planų išvykti iš Vilniaus, tačiau iki galo tai dar nėra aišku.
– Ką norite pasakyti savo fotografijomis?
– Tai mano mėgstamiausia savęs realizavimo forma. Tai noras per savo matymo prizmę pateikti aplinką, kurioje esu.
– Ar turite mūzų mados industrijoje?
– Manau, jog turint savo mūzą galima lengvai prarasti originalumą. O įkvėpimo retai ieškau madoje, manau, jog tai per daug slidus ir laikinas reikalas.
– Kokie žmonės jus stebina ir įkvepia?
– Labiausiai man patinka stebinti pačią save, o žaviuosi tais, kurie nebijo.
– Studijuojant menines specialybes neretai kūrybinis talentas ir originalumas būna nuslopinamas. Kaip manote, ar norint būti fotografu reikia baigti fotografijos studijas?
– Manau, jog tai priklauso nuo žmogaus, jo siekių, vidinių gabumų, stiprybių ir silpnybių ir to, ką jis nori fotografuoti. Jeigu studijos gali visa tai nuslopinti, taip ir turėjo būti nutikti. Juk yra sakoma: „jei gali nerašyti – nerašyk, jei gali negroti – negrok, tai, ko gero, jei gali nefotografuoti – nefotografuok.
