– Aisti, visuomenei esate gerai žinomas vardas ir balsas. Kaip nutiko, kad aktorius tapo parfumeriu?
– Natūraliai. Jei žmogus kuo nors entuziastingai domisi, gilinasi į konkrečią sritį, vieną dieną jis turi šansą tapti profesionalu. Aktorystė ir parfumerija – tiesiog dvi paralelinės kryptys. Šiais dinamiškais laikais žmonės turi neribotas galimybes realizuoti savo svajones ar rasti tikrąjį pašaukimą. Kai tai nutinka – aktorius tampa parfumeriu ar atvirkščiai.
– Vadinasi, giliai širdyje galvojote, kad vis tiek išauš ta diena, kai tapsite parfumeriu?
– Kvapų pasauliui esu neabejingas nuo vaikystės. Juk tai mus supančios aplinkos sudėtinė dalis. Giliau domėtis parfumerija, kvapų pasauliu pradėjau gerokai vėliau, kai atsirado galimybės keliauti, ieškoti, patirti, sužinoti. Parfumerija – nepaprastai įdomi, subtili, sudėtinga kūrybinė sritis, apie kurią netgi nūdienos informacijos prisotintame pasaulyje yra nepaprastai mažai žinoma. Tai buvo mano mėgstamas užsiėmimas nuo vaikystės, todėl taip, anksčiau ar vėliau tai turėjo įgauti daug rimtesnes formas, pzv. parfumerijos prekės ženklo „FUMparFUM“ arba knygos „Kvepalai“pavidalu. (juokiasi)
– Nepaisat naujos veiklos, neapleidžiate ir aktorystės. Ar egzistuoja sąsaja tarp teatro ir aromato?
– Be abejo. Tiek vienas, tiek kitas – efemeriškas meno kūrinys. Dinamika, savybė kisti, keistis, vystytis, paslapties momentas, emocinis efektas – visa tai būdinga tiek teatro reiškiniams, tiek parfumerijai.
– Aromatai – kaip sugrįžimas į prarastą laiką? Ką Jums tai reiškia? Kur Jus grąžina kvapai?
– Aromatai, kvapai – galingas emocinis užtaisas. Jie gali ne tik gražinti praeitį, bet ir nukelti į ateitį, į niekad nelankytas vietas. Ir tai nepaprastai įdomu! Galimybė užuosti – vienas iš penkių svarbiausių žmogaus pojūčių, tad nenuostabu, jog šis pojūtis (nors žmonijos ir primirštas) turi tokių galių.
– Kuris kvapas ar jo istorija yra įsimintiniausia, labiausiai prikaustė Jūsų dėmesį?
– Parfumerijos istorijoje tokių kvapų daugybė. Žiūrint iš istorinės perspektyvos – aromatai visais laikais atspindėjo gyvenimo realijas: visuomenines nuotaikas, socialinius reiškinius, menines sroves ir net politines pažiūras. Aromatinėse kompozicijose užkoduota ne mažiau informacijos ir laiko ženklų, nei paveiksluose, skulptūrose, muzikoje ar literatūroje. Juk parfumerija ne veltui dažnai vadinama aštuntąja meno rūšimi.
– Kas ir kodėl turėtų savo lentynoje turėti šią knygą?
– Viliuosi, kad ji sudomins tas ir tuos, kurie ištroškę žinių ir neabejingi kvapams. Tai vertingas informacinis žinynas, kuris gali padėti susigaudyti sudėtingame parfumerijos pasaulyje. Tai taip pat puiki dovana. Beje, Vilniaus knygų mugėje, kur ši knyga buvo pristatyta pimą kartą, susidomėjusių netrūko ir negaliu sakyti, kad pirko ar vartė tik moterys. Labai tikiuosi, kad ši knyga taps savotiška visų parfumerijos entuziastų biblija, visų bibliotekų puošmena ir meno mokyklų vadovėliu.
Knygoje „Kvepalai“ sudėti ne tik žinomiausi kvepalų aprašymai, bet ir įdomiausios kvepalų kūrimo istorijos bei garsios istorinės asmenybės, susijusios su vienu ar kitu aromatu. Reikėtų paieškoti žmogaus, kuris nežinotų Coco Chanel kvepalų „No.5“, tačiau reikėtų gerai ieškoti ir tokio, kuris žinotų jų sukūrimo istoriją. Aistis Mickevičius, neseniai pristatęs knygą visuomenei, tęsia turnė ir kviečia susitikti su skaitytojais gegužės 21 dieną, 15 val. knygyne VAGA (PLC „Mega) ir gegužės 27 dieną, 18 val. knygyne VAGA (PPC „Ozas“). Programoje ne tik pokalbis su autoriumi, bet ir kvapų degustacijos.