Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Aktorė Kristina Švenčionytė susižavėjo ispanų kultūra: šiuo metu geriausias spektaklis – flamenkas

15min klausia meno ir kultūros žmonių, kokie filmai, knygos, muzika ir kita kūryba įkvepia juos šiomis dienomis. Šį kartą savo mėgstama kūryba dalijasi aktorė Kristina Švenčionytė.
Kristina Švenčionytė
Kristina Švenčionytė / 15min nuotr.

1

Knyga / Nuo „Pataphysics. A Useless Guide“ iki „Kai aš buvau malalietka“

K.Švenčionytei šiuo metu patinka skaityti meno filosofijos ir šiuolaikinių meno teorijų tekstus, ją žavi patafizika. Apie šią akademinę subkultūrą ir į lietuvių kalbą neišverstą Andrew Hugillo knygą „Pataphysics. A Useless Guide“ ji sužinojo iš profesorės Agnės Narušytės.

Aktorė pabrėžė, kad patafizikos terminą sukūrė ir koncepciją vystyti pradėjo Alfredas Jarry, sukūręs plačiai žinomą „Karalių Ūbą“.

„Patafizika yra įsivaizduojamų sprendimų mokslas, kuris kursto pagrindo praradimą, žaidimą, ironiją, kvestionuoja pats save. Patafizikai svarbus belaikiškumas, svaigumas, absurdiškumas, prieštaringumas, beveik pasikartojanti istorijos tėkmė: nuolat vėl pereinanti tą patį tašką, bet nuo jo nutolusi. Visi minėti elementai, o ypač žaismės, savęs kvestionavimo, efemeriškumo reiškiniai – mane įkvepia ir yra man artimi“, – teigė K.Švenčionytė.

Knygos viršelis/„Pataphysics. A Useless Guide.“
Knygos viršelis/„Pataphysics. A Useless Guide.“

Skaitymų sąraše yra ir grožinės literatūros. Vasarą skaityta Virginijos Kulvinskaitės „Kai aš buvau malalietka“ pašnekovės nenuvylė:

„Buvau skaičiusi knygos ištraukas, skyrius, tačiau nuo pradžių iki galo ne. O šią vasarą nusprendžiau perskaityti nuosekliai. Tai drąsi, atmosferiška knyga, kurią skaitant jaučiausi it kramtyčiau vaikystės, paauglystės gumą. Jaučiau tą dešimtojo dešimtmečio miegamojo rajono kiemo kvapą po lietaus, suplėšytas pirmąsias tinklines pėdkelnes ir iš naujo išgyvenau dar daug kitų svarbių, intymių patirčių. Labai stipri, chuliganiška, bet ir taip išgrynintai, be sentimentalumo ar patetikos, nostalgiška knyga, giliai autentiškai perteikianti devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose augusiųjų dvasią.“

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Virginijos Kulvinskaitės knyga „Kai aš buvau malalietka“
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Virginijos Kulvinskaitės knyga „Kai aš buvau malalietka“

2

Filmas / „Praėjusiais metais Marienbade“

Neseniai matytas 1961-ųjų metų prancūzų režisieriaus Alaino Resnais'o filmas „Praėjusiais metais Marienbade“ K.Švenčionytei paliko sofistikuoto liūdesio jausmą.

Aktorė, sako, kad filmas yra apie dabarties, praeities, atminties, vaizduotės, kūrybos ir visų šių elementų simbiozės galią:

„Kur baigiasi realybė ir prasideda vaizduotė? Filmas apie tai, kad nėra ribos, nėra pilkos kasdienybės ir spalvingos kūrybos. Viskas yra viena ir iš vieno. Tik mes patys, besivadovaudami šabloniniais savo sąmonės konstruktais, mėgstame viską sudėlioti į stalčiukus, kuriuose po to patys įstringame ir išlįsti jau nebe taip lengva. Aš pati nuolat su tuo kovoju. Laisvė yra procesas ir kova. Visų pirma, su savimi.“

3

Šokis / Flamenko

Pusantrų metų gyvenusi Barselonoje K.Švenčionytė užsikrėtė ispanų kultūra. Pasak jos, flamenko yra absoliutus teatras:

„Viename žvilgsnyje, moste gali tilpti tiek daug. Tai gali būti taip minimalu, o poveikis – milžiniškas! Taip pat per flamenko dar geriau imu suvokti, kad judesio, kaip ir teatro, esmė iš tiesų yra pauzėje, įtampoje. Kartais reikia daug prišnekėti dėl to, kad stotų tyla, kuri pasakys daug daugiau. Pats veiksmas gali būti ne toks įdomus, kiek tarpas tarp veiksmų. Tad šiuo metu man geriausias spektaklis – stebėti savo flamenko mokytoją ir mokytis iš jos.“

123RF.com nuotr./Flamenko šokėjai Ispanijoje
123RF.com nuotr./Flamenko šokėjai Ispanijoje

4

Muzikos kūrinys / „Stories From the City, Stories From the Sea“

Aktorę ypač sujaudino rugpjūtį Vingio parke vykęs Nicko Cave`o koncertas. Jai buvo gražu klausyti taip susigrojusią komandą ir jausti tokią energetiką, tekančią nuo scenos:

„Gražu, kai žmogus atsiduoda kūrybai 100 proc. ir yra kartu su jo muziką mylinčiais klausytojais, o koncerto atveju – ir regėtojais. Tai yra be galo aistringa, gražu ir labai įkvepia!“

Atėjus rudeniui, K.Švenčionytė klausosi 2000 metais išleisto PJ Harvey albumo „Stories From the City, Stories From the Sea“.

5

Paroda / „Open-end“

Menininkė neseniai lankėsi Venecijoje, kurioje susižavėjo ne viena puikia paroda ir įdomiu menininku, pavyzdžiui, Bruce'u Naumanu, Anselmu Kieferiu ir kitais.

Aktorė pridūrė, kad šios parodos plačiai aptarinėjamos tiek meno pasaulyje, tiek spaudoje. Nors atsiliepimų girdėjo mažiau, tačiau dėmesį išskyrė šiuo metu vykstančiai Palazzo Grassi parodai: „Tai yra Marlene Dumas paroda „Open-end“ (drauge su autore kuravo Caroline Bourgeois). Ši tapybos paroda man turėjo tam tikrą hipnotinę galią, norėjosi į ją nerti ir neskubėti išeiti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos