Aktorės Rūtos Staliliūnaitės biografija

Lietuvai gedint anapilin iškeliavusios ilgametės Kauno valstybinio dramos teatro aktorės Rūtos Staliliūnaitės, skaitytojams primename svarbiausius šios iškilios kūrėjos biografijos faktus.
Rūta Staliliūnaitė. „Barbora Radvilaitė”, 1972 m.
Rūta Staliliūnaitė. „Barbora Radvilaitė”, 1972 m. / Kauno apskrities viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

Rūta Staliliūnaitė gimė 1938 metais sausio 21 dieną Šiauliuose. 1953–1956 m. mokėsi Kėdainių rajono Krakių vidurinėje mokykloje, 1956–1959 – Kauno J.Gruodžio muzikos mokykloje, 1959–1963 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meno fakultete. 1963–1993 m. ji buvo Kauno valstybinio dramos teatro aktorė. Rūtos Staliliūnaitės kūrybinėje biografijoje – dešimtys vaidmenų, kurių dauguma – pagrindiniai, tapę ryškiais Lietuvos teatro istorijos kelio ženklais.

Nuo 1993 metų, kai savo noru paliko vienintelį savo gyvenime – Kauno valstybinį dramos teatrą, Rūta Staliliūnaitė kūrė literatūros skaitymų programas, poezijos vakarus, dalyvavo bendruose literatūros ir muzikos projektuose, aktorė buvo Kauno M.K.Čiurlionio draugijos tarybos narė. 2008 m. Nacionalinės premijos laureatė. 2011 m. Auksinio scenos kryžiaus laureatė.

Vaidmenys Kauno valstybinio dramos teatre

1963 m. Veročka Golubeva Viktoro Rozovo „Prieš vakarienę“.Rež. H.Vancevičius
1963 m. Rožių pardavėja Jurijaus Olešos „Trys dručkiai“. Rež. S.Motiejūnas
1964 m. Roma Raimundo Samulevičiaus „Studentiška novelė“. Rež. S.Motiejūnas
1964 m. Elgeta Federico Garcia Lorca „Bernardos Albos namai“. Rež. H.Vancevičius
1964 m. Aselė Čingizo Aitmatovo „Mano tuopelė raudona skarele“. Rež.K.Genys
1964 m. Saulė Kazio Sajos „Saulė ir stulpas“. Rež. H.Vancevičius
1964 m. Prostitutė Bertoldo Brechto „Opera už tris skatikus“. Rež. A.Gončarovas, G.Kostiukovas
1965 m. Birutė Rimšaitė Jono Avyžiaus „Kaimas kryžkelėje“. Rež. H.Vancevičius 

1966 m. Kleopatra Williamo Skakespeare „Antonijus ir Kleopatra“. Rež. H.Vancevičius
1966 m. Laima Dalios Urnevičiūtės „Numintas slenkstis“. Rež. S.Čaikauskas
1966 m. Jurga Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“. Rež. S.Motiejūnas
1967 m. Giedrė Šalnaitė Dalios Urnevičiūtės „Tyluva – 2 kilometrai“. Rež. A.lapėnas
1967 m. Mėta Dalios Urnevičiūtės „Tėvuko žaislai“. Rež. S.Motiejūnas
1968 m. Nazi G.Baidžijevo „Dvikova“. Rež. J.Jurašas
1969 m. Karalius Motiejukas pirmasis Janušo Korčako „Karalius Motiejukas pirmasis“. Rež. L.Kutuzova 

1970 m. Nadiežda Krupskaja Michailo Šatrovo „Bolševikai“. Rež. J.Jurašas
1970 m. Galia E.Braginskio, E.Riazanovo „Kartą Naujųjų Metų naktį“. Rež. S.Motiejūnas
1970 m. Marija Pikulienė Juozo Glinskio „Grasos namai“. Rež. J.Jurašas
1971 m. Tolgonaij Čingizo Aitmatovo „Motinos laukas“. Rež. J.Jurašas
1972 m. Barbora Radvilaitė Juozo Grušo „Barbora Radvilaitė“. Rež. J.Jurašas
1972 m. Nora Henriko Ibseno „Nora“. Rež. L.Kutuzova
1974 m. Blanša Tennessee Williamso „Geismų tramvajus“. Rež. D.Tamulevičiūtė 

1974 m. Antuanetė Makso Frisho „Biografija: Vaidinimas“. Rež. V.Čibiras
1975 m. Adonė Juozo Grušo „Švitrigaila“. Rež. V.Čibiras
1977 m. Ūbienė Alfredo Jarry „Karalius Ūbas“. Rež. J.Vaitkus
1977 m. Merė Popins Pamela Travers „Merė Popins“. Rež. G.Žilys
1978 m. Sokolova Maksimo Gorkio „Paskutinieji“. Rež. J.Vaitkus
1978 m. Barbora Radvilaitė Juozo Grušo „Unija“. Rež. J.Vaitkus 

1978 m. Ana Petrovna Antono Čechovo „Ivanovas“. Rež. E.Nekrošius
1980 m. Fru Solnes Henriko Ibseno „Statytojas Solnesas“. Rež. J.Vaitkus
1980 m. Viltė Vinco Krėvės „Šarūnas“. Rež. J.Vaitkus
1981 m. Pianistė P.Petersono „Bastardas“. Rež. P.Petersonas
1982 m. Klara Cetkin Michailo Šatrovo „Mėlyni žirgai raudonoje pievoje“. Rež. J.Vaitkus

1982 m. Misis Gibs Thorntono Wilderio „Mūsų miestelis“. Rež. G.Padegimas
1983 m. Kesonija Alberto Camus „Kaligula“. Rež. J.Vaitkus
1984 m. Aldona Juozo Montvilos „Didysis geismas“. Rež. N.Karpuškaitė
1985 m. Misis Konvėj Johno Boyntono Priestley „Laikas ir Konvėjai“. Rež. G.Padegimas
1985 m. Moteris Aleksejaus Dudarevo „Eiliniai“. Rež. V.Balsys
1985 m. Eleonora Williamo Shakespeare „Ričardas II“. Rež. J.Vaitkus 

1986 m. Naka Manolio Koresso „Senelių namai“. Rež. J.Vaitkus
1987 m. Heili Samo Shepardo „Pakastas vaikas“. Rež. V.Balsys
1990 m. Ulijona Aušros Marijos Sluckaitės „Smėlio klavyrai“. Rež. J.Jurašas
1991 m. Julija Friedricho Durrenmatto „Romulas didysis“. Rež. G.Padegimas
1991 m. Motina Haroldo Pinterio „Kalnų kalba“. Rež. J.Jurašas
2006 m. Adėlaidė Jalmaro Bergmano „Paskutinis kavalierius“. Rež. V.Valašinas. (Kauno
menininkų namai)
2007 m. Motina H. Miulerio „Tyli naktis“. Rež. V.Valašinas. (Kauno menininkų namai)

Vaidmenys kine ir televizijoje

2008 m. Teatro grimuotoja. „Kai aš buvau partizanas“.
1970 m. Irena. „Mano Irena“. Lietuvos TV
1972 m. Gulbinienė. „Mažoji išpažintis“. LKS
1975 m. Grafienė Ricburgienė. „Atpildo diena“. LKS
1977 m. Moteris. „Mainai“. LKS
1978 m. Eugenija. „Nesėtų rugių žydėjimas“. LKS
1978 m. Ana Marija Roš. Marguarite Duras „Muzika“. Lietuvos TV 

1979 m. Marija. Jono Drucės „Visų švenčiausia“. Lietuvos TV
1980 m. Generolienė. „Žaltvykslės“. LKS
1981 m. Morta. „Medaus mėnuo Amerikoje“. LKS
1981 m. Misis Grifits. „Amerikoniškoji tragedija“. LKS
1982 m. Meri Džordach. „Turtuolis, vargšas…“. Lietuvos TV
1983 m. Irena. „Jo žmonos išpažintis“. LKS
1984 m. Morkuvienė. „Čia mūsų namai“. Lietuvos TV

Literatūros skaitymų programos

1993 m. Karolis Wojtyla. „Priešais juvelyro parduotuvę“.
1995 m. M.K.Čiurlionis. „Laiškai Sofijai“.
1996 m. Arthuras Milleris. „Tautos priešas“
1997 m. Algimantas Mackus. „Dedikacijos mirčiai ir meilei“
1998 m. Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros“
1999 m. Petras Palilionis. „Vėjuota saulė“ 

2000 m. M.K.Čiurlionis. „Žodžio kūryba“
2000 m. Juozas Grušas. „Karalaitė nebuvo protinga“
2001 m. Juozas Grušas. „Tėvas ir sūnus“
2001 m. Juozas Grušas. „Karjeristai“
2001 m. Juozui Grušui – 100. „Tai pasiutęs antimiesčionis“, „Norime pažinti didįjį teatro kunigaikštį“
2002 m. Stasiui Santvarui – 100. „Buvimo niekad negana“, „Atviri langai“

2002 m. Daliai Grinkevičiūtei – 75. „Sofoklis ir lietuviškoji Antigonė“
2002 m. Literatūros ir muzikos programa su soliste S.Martinaityte. „Per žemę mes praeiname tik
vienąsyk“
2003 m. Literatūros ir muzikos programa su soliste S.Martinaityte. „Giesmė suskambo“, „Karalienių pašnekesiai“. Pažaislio muzikos festivalis.
2005 m. Literatūros ir muzikos programa su soliste S.Martinaityte. „Moters gyvenimas ir meilė“. Pažaislio muzikos festivalis 

2006 m. Henrikas Nagys. „Prisijaukinsim sakalą“
2006 m. Literatūros programa lietuvių bendruomenei Bostone (JAV)
1996-2008 m. literatūros programos „Diena su M. K. Čiurlioniu“
2008 m. Literatūros ir muzikos programa su prof.Juozu Rimu. „Nutrupėjo vėjams ant sparnų mūsų žodžiai“ (šimtametės lietuvių dainos).
2008 m. Literatūros ir muzikos programa su pianistu Roku Zubovu. „Aukštyn, aukštyn, kur nebėra šešėlių“ (L.Gutauskas „In Fine“).

Pasiekimai, apdovanojimai

1970 m. Nusipelniusios artistės vardas
1973 m. LSSR Valstybinė premija
1980 m. Liaudies artistės vardas
1998 m. „Kristoforo“ prizas
1998 m. Vyriausybės meno premija
1998 m. LDK Gedimino IV laipsnio ordinas 

2001 m. Kauno „Metų menininkės“ vardas
2004 m. Kauno miesto garbės pilietės vardas
2008 m. II laipsnio Santakos garbės ženklas
2008 m. Kauno apskrities viršininko garbės ženklas
2008 m. Padėkos Fortūna už nuopelnus Lietuvos teatrui
2008 m. Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premija už scenos meno puoselėjimą ir reikšmingą kultūrinę veiklą

2008 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija už aukštąjį teatro meną, už vaidmenis, tapusius Lietuvos teatro simboliais, už Barborą, Kleopatrą, Norą, Jurgą, Mortą...
2011 m. Auksinis scenos kryžius už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui.

Aktorės Rūtos Staliliūnaitės biografijos faktus pateikė Kauno valstybinis dramos teatras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis