Antrajai kadencijai nepaskirtas žinomas muziejininkas: akademikai pasipiktino, Anykščių meras sako nenorintis inercijos

Tiesa, pats muziejininkas apie tokį dabartinio mero Kęstučio Tubio sprendimą sužinojo jau balandžio 28 dieną, iš paties mero rankų gavęs tą paliudijantį raštą. Pirmoji jo kadencija po 2019 metais įvestos naujos terminuotų kadencijų tvarkos baigiasi šių metų birželio 30 dieną.

Muziejui A.Verbickas vadovauja nuo 1992 metų, tačiau dviejų kadencijų apribojimas savivaldybėms priklausančių kultūros įstaigų – muziejų, bibliotekų, kultūros centrų – vadovams yra taikomas būtent nuo 2019 metų.

Maža to, 2023 metų kovą Seime buvo priimtas Muziejų įstatymo pakeitimas, kuriame numatoma, kad, pasibaigus savivaldybės muziejaus vadovo penkerių metų kadencijai, mero sprendimu jis gali būti paskiriamas be konkurso antrajai kadencijai, jei jo veikla prieš tai buvo įvertinta „gerai“ arba „labai gerai“.

Kreipimąsi į Anykščių merą bei Tarybos narius išplatinę kultūrininkai pabrėžė, kad A.Verbicko darbas pastaruosius penkerius metus buvo vertinamas tik „labai gerai“, todėl sprendimas nepaskirti jo ir antrajai kadencijai, juolab nepateikus jokių tai paaiškinančių argumentų, yra sunkiai suprantamas.

Pats muziejininkas 15min teigė, kad jokio pokalbio su naujai išrinktu meru jis neturėjo, o gautas raštiškas sprendimas neskirti jo antrajai kadencijai buvo gan netikėtas.

O vienas iš minėtą kreipimąsi pasirašiusiųjų, t. y. Vilniaus universiteto profesorius, literatūrologas Paulius Subačius, tokį Anykščių mero bei Tarybos nutarimą įvardijo kaip „bausmę neaišku už ką“.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Paulius Subačius

Kultūrininkai išreiškė pasitikėjimą

P.Subačius 15min teigė, kad kultūrininkų išplatintą pareiškimą reikėtų traktuoti ne kaip Anykščių mero K.Tubio bei rajono Tarybos kritiką, bet, visų pirma, paliudijimą apie A.Verbicko profesionalumą, savojo darbo išmanymą ir atsidavimą Lietuvos kultūrai.

Tarp pasirašiusių taip pat yra ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnaitė, akademikas prof. Domas Kaunas, Vilniaus universiteto generalinė direktorė Irena Krivienė, Vilniaus universiteto docentas Darius Kuolys, prof. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė, prof. Aušra Navickienė, akademikė Dainora Pociūtė-Abukevičienė, prof. Brigita Speičytė.

Tiesa, P.Subačius pabrėžė ir tai, kad pasitikėjimą A.Verbicku išreiškę asmenys nesigilino į politines bei socialines aplinkybes, nežino grupinių bei asmeninių tarpusavio santykių, kurie politiškai yra nusistovėję Anykščiuose ir galėjo nulemti būtent tokį naujojo mero sprendimą.

Anot jo, šiuo kreipimusi taip pat nebandoma kvestionuoti ir savivaldybėms pavaldžių įstaigų vadovų skyrimo tvarkos. Pasak pašnekovo, „tikrai neturėtų būti amžinų įstaigų vadovų, o jų darbų vertinimas ir periodiška kaita yra gera ir būtina praktika“.

Kitaip nei didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose bei mažesniuose miesteliuose kultūrinės ekosistemos yra labai trapios, o jų veikla remiasi vos keliais iniciatyviais žmonėmis.

Vis dėlto, P.Subačius pabrėžė, kad kitaip nei didžiuosiuose miestuose, rajonų centruose bei mažesniuose miesteliuose kultūrinės ekosistemos yra labai trapios, o jų veikla paprastai remiasi vos keliais iniciatyviais, atsidavusiais ir tam tikrą veiklos patirtį sukaupusiais žmonėmis.

„Būtent toks yra ir A.Verbickas, kurio asmeninių ryšių tinklas yra įgytas per didžiulę bei ilgametę darbo patirtį ir apima visą literatūrinę Lietuvą. Štai kodėl Vilniaus akademikai, literatūros lauko darbuotojai operatyviai reagavo į šią situaciją Anykščiuose, baimindamiesi, kad tai, kas nuveikta šio muziejaus vadovo, gali būti labai greitai suardyta“, – teigė P.Subačius.

Pašnekovą nustebino ir tai, kad nei Anykščių meras, nei miesto Taryba savo sprendimo neskirti A.Verbicko antrajai kadencijai niekaip nemotyvavo ir nepagrindė, nors prieš tai muziejaus direktoriaus veikla kasmet vertinta tik „labai gerai“.

Anot P.Subačiaus, literatūros bendruomenėje bei aktyviai su A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko muziejumi bendradarbiavusiems mokslininkams šitoks sprendimas sukėlė didžiulę nuostabą.

Anykščių, kaip Lietuvos literatūros mekos įvaizdis, labiausiai yra nulemtas būtent A.Verbicko įdirbio, jo idėjų ir sumanymų.

Pasak jo, Anykščių, kaip Lietuvos literatūros mekos, įvaizdis labiausiai yra nulemtas būtent A.Verbicko įdirbio, jo idėjų ir sumanymų, todėl šio muziejaus veiklos pavyzdys dažnai Vilniuje linksniuojamas kaip įkvepiantis ir itin svarbus kultūros istorijai bei dabarčiai.

P.Subačius pabrėžė, kad visiems, kurie ne kartą iš Vilniaus į Anykščius važiavo skaityti paskaitų mokytojams, mokiniams, į susitikimus su bibliotekininkais ar bendruomene, neretai vienas svarbiausių argumentų ir būdavo – „kviečia A.Verbickas, tad negali nevažiuoti...“

Šitokį šiltą, o kartu ir pasitikėjimu grįstą santykį, anot pašnekovo, nulėmė būtent muziejaus vadovo profesionalumas bei per ne vienus metus įgytas pasitikėjimas.

„Labai gaila, kad meras nepasinaudojo naujojo Muziejaus įstatymo pataisa, leidžiančia gerai dirbusį vadovą be konkurso paskirti antrajai kadencijai. Toks gerai vertinto vadovo keitimas be argumentų liūdina. Juolab kad A.Verbickas iki amžiaus ribos dar puikiausiai galėtų tęsti savo darbus“, – kalbėjo P.Subačius, pažymėdamas, kad dabartinis Anykščių mero sprendimas labiau primena naujos šluotos, o ne bendradarbiavimu ir tęstinumu grįstą santykį su regione itin jautria kultūrine aplinka.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Kęstutis Tubis

Anykščių meras: „Norime kokybinio šuolio, o ne mechaninio tęsimo“

Susidariusią situaciją bei aplinkybes, nulėmusias šitokį sprendimą, 15min paprašė pakomentuoti ir Anykščių rajono merą K.Tubį. Pateikiame raštišką Savivaldybės atsiųstą atsakymą.

– Kokiais argumentais remdamasis meras neskyrė A.Verbicko antrajai kadencijai, turint galvoje ir tai, kad kasmet jo darbo rezultatai vertinti tik „labai gerai“? Tuo tarpu prieš du mėnesius Seime priimtas Muziejų įstatymo pakeitimas, kuriame numatoma, jog mero sprendimu antrajai kadencijai gali būti be konkurso skiriamas vadovas, kurio darbo rezultatai vertinti „gerai“ ir „labai gerai“.

– Kaip žinome, dar nuo sovietmečio kultūros įstaigų vadovai be konkursų ir veiklos programų buvo skiriami direktoriais neterminuotai ir tai galiojo net iki 2019 metų. Tais metais buvo pakeisti Muziejų, Bibliotekų ir Kultūros centrų įstatymai, kurie nustatė 5 metų kadencijų reikalavimą, kuriuo vadovaujantis su visais savivaldybių muziejų direktoriais buvo sudarytos terminuotos 5 darbo metų sutartys.

Muziejų įstatymas skatina muziejų vadovus rinkti konkurso būdu. Jame akcentuojama, jog direktoriai turi būti ne parenkami, o išrenkami objektyvaus konkurso būdu. Pretendentai konkursui turi pateikti įstaigos plėtros programą, jos atnaujinimo priemones. Pagal jas galima spręsti, kaip pretendentas pasirengęs šioms pareigoms.

Muziejų įstatymas skatina muziejų vadovus rinkti konkurso būdu. Jame akcentuojama, jog direktoriai turi būti ne parenkami, o išrenkami objektyvaus konkurso būdu.

Sprendimas paskirti dar esantį vadovą antrai kadencijai be reikalavimų pateikti programą, parodyti per 5 metus vykdysimus projektus, muziejaus veiklos atnaujinimo būdus ir formas privalumų neturi – tai galima padaryti mechaniškai kaip išimtį. O tokios inercijos mes nenorime. Norime kokybiško atsinaujinimo, drąsiai mąstant – netgi kokybinio šuolio, o ne mechaninio tęsimo. Geriausias tam kelias – viešas, skaidrus muziejaus vadovo atrankos konkursas. Juolab Muziejų įstatymas įvardija, kad kadenciją baigiantys muziejų vadovai taip pat gali dalyvauti konkurse ir įrodyti savo pranašumą, lyderystę, patirtį, pateikdami kokybišką muziejaus plėtojimo, jo atnaujinimo programą.

Todėl gerbiamas A.Verbickas paties Muziejų įstatymo išaiškinimu gali dalyvauti konkurse ir turi didelius šansus kokybiška programa laimėti konkursą dar penkerių metų laikotarpiui. Pabrėžiu, priimant atnaujintą Muziejų įstatymą, palikta išimtis antrai kadencijai yra NE NORMA, o būtent tik išimtis. Ne reikalavimas, ne skatinimas – o tik galimybė. Anykščių rajono muziejų tinklo atveju svarbu, kad vadovas dirbtų turėdamas aiškią, kokybišką viziją ir programą, kuri atlieptų svarbiausiems Anykščių rajono savivaldybės kultūros plėtojimo siekiams ir strateginiams dokumentams.

2027 metais nacionaliniu lygiu minėsime pirmojo Lietuvos memorialinio muziejaus – A.Baranausko klėtelės – šimtmetį, o tam turime iš esmės atnaujinti šio kultūros brangakmenio infrastruktūrą, kad jis turėtų būtiną mikroklimatą, kaip to reikalauja tarptautiniai ICOM standartai, kad būtų sukurtos ar iš esmės atnaujintos kokybiškai rašytojų klasikų Antano Baranausko, Jono Biliūno, Antano Žukausko-Vienuolio kūrybos aktualinimo ekspozicijos, kad miestui tampant kultūros kurortu būtų rengiama įvairiabriaunių literatūros renginių, kad memorialiniai muziejai taptų kultūrinių susitikimų centrais, kaip tai padaryta T.Manno muziejuje Nidoje, Maironio gimtinės muziejuje, Basanavičiaus sodyboje, Kudirkos muziejuje.

A.Verbickas paties Muziejų įstatymo išaiškinimu gali dalyvauti konkurse ir turi didelius šansus kokybiška programa laimėti konkursą dar penkerių metų laikotarpiui.

Rengti kultūros įstaigų vadovų konkursus mus skatina ir visuomenė, kurios lūkestis – kultūros įstaigų atnaujinimas, jų veiklos kokybės gerinimas. Todėl po konsultacijų su Tarybos frakcijomis, administracijos skyrių vadovais pasirinkome visuomenei geriausią būdą – kultūros įstaigų vadovų viešus konkursus.

– Nauja Taryba ir Meras darbą pradėjo balandžio 20 d., o jau po savaitės A.Verbickas gavo raštą, kuriame nurodoma, kad antrajai kadencijai jis nebus paskirtas. Kaip per šitokį trumpą laiką galima adekvačiai įvertinti penkerių metų darbo pasiekimus. Kodėl nevyko net gyvas pokalbis su A.Verbicku? Ar tokį sprendimą galima vertinti kaip politiškai motyvuotą?

– Kultūros įstaigų vadovus pirmiausia vertina ne meras, ne taryba, o vertinimo projektus teikia merui ir tarybai savivaldybės administracija.

Viena yra įvertinti įstaigos vadovo darbą už praėjusius metus, kita – modeliuoti 5 metų ateities perspektyvą, jos programą, jos projektus. Todėl daug laiko skyrėme aptarimams politiniu ir administraciniu lygiais ir mūsų nuomonės iš esmės sutapo, kad vadovų konkursai yra skaidriausia, pažangiausia atsinaujinimo galimybė, kurią ir pasirinkome.

Sprendimas dėl pratęsimo ar konkurso turėjo būti priimtas ne vėliau kaip balandžio mėnesį, t. y. likus dviem mėnesiams iki direktoriaus A.Verbicko kadencijos, kuri baigiasi birželio 30 d., pabaigos.

Balandžio 28 dieną aš asmeniškai su patarėju nuvykau į muziejų, į memorialinį A. Žukausko-Vienuolio namą, jame draugiškai ir betarpiškai pranešiau vadovui, kad bus rengiamas konkursas. To pokalbio metu direktoriui A.Verbickui akcentavome, kad jį vertiname už jo sukauptą 31 metų vadovavimo muziejui patirtį ir paskatinome nustatyta tvarka pateikti paraišką ir su kokybiška programa dalyvauti konkurse.

Vadovų konkursai yra skaidriausia, pažangiausia atsinaujinimo galimybė, kurią ir pasirinkome.

Beje, praėjusios kadencijos meras S.Obelevičius taip pat turėjo galimybę dar iki balandžio 19 dienos savo sprendimu pritaikyti išimtį ir pratęsti direktoriaus kadenciją, bet kažkodėl ja nepasinaudojo.

Jokių, kaip jūs klausime teigiate, „politiškai motyvuotų“ momentų čia nebuvo ir negalėjo būti, nes visi siekiame kokybės ir norime pažangos, atsinaujinimo, tobulėjimo.

– Kokia yra tolesnė numatoma tvarka skelbiant naują konkursą Muziejaus vadovo pareigoms užimti?

– Muziejų įstatymo 14 str. 5 skyrius numato: „sprendimas dėl savivaldybės muziejaus vadovo skyrimo be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos“. Kaip žinote, sprendimas jau yra priimtas. Įstatymas nenumato galimybės keisti sprendimą, likus mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadencijos pabaigos.

Todėl dabar yra rengiamasi konkursui. Tikimės jį kuo greičiau paskelbti. Šiuo metu muziejų vadovo viešos atrankos konkursus vykdo Rokiškio, Birštono, Marijampolės ir kitos savivaldybės, laikydamosios Muziejų įstatyme nurodytų kvalifikacinių reikalavimų. Taip elgiamės ir mes.