Anot Kultūros ministerijos, jau pradėta tą numatanti procedūra.
Valdovų regalijos bus restauruojamos, siekiant kuo skubiau sudaryti sąlygas visuomenei išvysti šiuos radinius.
„Vilniaus arkikatedroje rastos istorinės vertybės – ypatinga šventė visai mūsų šaliai. Šis atradimas ne tik atspindi mūsų praeities didybę, bet ir sujungia mus kaip bendruomenę, primindamas apie gilias mūsų kultūros šaknis ir unikalų paveldą. Toks įvykis yra įkvepiantis pavyzdys, ką galime pasiekti puoselėdami savo istoriją ir tapatybę“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Apie gruodį Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę pranešta pirmadienį. Joje laikytos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos, įskaitant laidojimo karūnas.
Užmūrytoje slaptavietėje rastos prieš Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) karūna, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės pirmosios Žygimanto Augusto (1520–1572) žmonos Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė.
Požemiuose atrasta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto antrosios žmonos Barboros Radvilaitės (apie 1520/1523–1551) karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.
Taip pat – šešios sidabrinės plaketės (dekoratyvinė plokštelė su reljefiniu vaizdu, ornamentu, įrašu – BNS), puošusios šv. Kazimiero koplyčią, nemažai votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos (mirė 1615 metais) karsto plokštelė.
Anot Kultūros ministerijos pranešimo, pripažįstama, kad iškeliant radinius ir siekiant kuo skubiau apsaugoti nukentėjusias regalijas, padarytas procedūrinis pažeidimas – Vilniaus arkivyskupija laiku nepateikė visų reikalingų dokumentų Kultūros paveldo departamentui (KPD).
„Tačiau pastebėtina, kad Vilniaus arkivyskupija, teisėta įkapių saugotoja ir ten esamo turto savininkė, pripažino padariusi klaidą ir suskubo per porą dienų pateikti visą reikiamą darbų aprašymą, protokolą, detalų vertybių aprašą bei fotofiksacijas, o vertybių iškėlimo iš slaptavietės procese dalyvavo puikiai katedros istoriją pažįstantys, ilgametę profesinę patirtį paveldo srityje turintys specialistai bei visuomenėje žinomi ekspertai, aukščiausios kategorijos restauratoriai, archeologai, dviejų muziejų vadovai, Vilniaus arkivyskupas ir arkivyskupijos ekonomas“, – nurodė ministerija.
KPD vadovas Vidmantas Bezaras naujienų portalui „Bernardinai“ teigė apie šiuos radinius sužinojęs iš žiniasklaidos.
Tuo metu dailės kūrinių restauratorius Saulius Poderis kaltina Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą. Jis tvirtina apie vertybes žinąs pastaruosius dešimt metų, ne kartą kreipėsi į KPD ir arkivyskupiją su prašymu ištirti katedros požemius, tačiau jo prašymai būdavo atmetami.
S.Poderio teigimu, jis insignijas atrado anksčiau, kuomet ekskursijos katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera, ir apie atradimą informavęs valstybės vadovus.
Arkivyskupija teigia neturėjusi informacijos, ar S.Poderis atrado relikvijas, ir tikina bendradarbiaujanti tik su valstybės institucijomis.
