„Pakankamai efemeriška ir ne visai apibrėžta ekonominė situacija, nežinant, ar čia auga Lietuvos ekonomika, ar ji atsigauna, ar ne, planuojant lėšas, pakankamai konservatyviai nuteikia. Su ribotais ištekliais, kuriuos turėjome, nemanau, kad buvo išnaudotos visos galimybės. Jeigu būtų daugiau lėšų, būtų galima ir labiau pažymėti jubiliejinę datą, bet nemanau, kad blogai pavyko ir taip“, – BNS sakė kultūros ministras.
Pasak jo, nėra galimybės gausiai vežioti menininko dailės darbų, nes juos reikia tausoti.
„Egzistuoja techninis, specifinis aspektas, kad M.K.Čiurlionio originalai negali keliauti, negali būti viešai rodomi visą laiką, nes jiems reikia pailsėti tiek nuo šviesos, tiek nuo transportavimo. Jiems visada keliauti yra gana kenksminga“, – kalbėjo ministras.
Jis išskyrė sėkmės sulaukusią Milano Karališkųjų rūmų muziejuje „Palazzo Reale“ parodytą menininko parodą.
Ministras pripažino, kad mirties metinių minėjimas Lietuvoje didelio rezonanso nesukėlė.
„Problema yra ta, kad kiekvienas lietuvis yra užaugęs su M.K.Čiurlionio vardu ir kūryba, kuri jį lydi nuo ankstyviausių prisiminimų (...) Taigi, M.K.Čiurlionio metų minėjimas, ypač mirties metinių minėjimas, gal nesukėlė tokio labai didelio rezonanso ir neprivertė apskritai naujai pažiūrėti į M.K.Čiurlionį“, – svarstė A.Gelūnas.
Jis išskyrė Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune atidarytą didelę M.K.Čiurlionio kūrybos parodą, kur publikuoti nežinomi menininko darbai, fotografijos. Ministro teigimu, ji įnešė šiek tiek šviežumo.
Kultūros ministras pabrėžė, kad prie M.K.Čiurlionio kūrybos sklaidos ypač prisidėjo europarlamentaras muzikologas Vytautas Landsbergis, Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus Osvaldas Daugelis ir buvusi kultūros atašė Italijoje Ieva Gaižutytė.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu „už Lietuvoje ir pasaulyje nuosekliai plėtojamą čiurlionianą“ tapęs V.Landsbergis BNS sakė, kad M.K.Čiurlionio kūryba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nėra pakankamai žinoma.
Anot jo, iš šio menininko galima būtų pasimokyti tikrumo, nuoširdumo ir sąžiningumo.
„Jis atsivėrė kaip itin įdomus, įkvepiantis tiriamojo darbo, supratimo ir atlikimo dalykas, tad po kitus kūrėjus net nesidairiau. Kai ką dar darydavau imdamas kaip papildomas temas“, – savo susidomėjimą M.K.Čiurlionio grindė europarlamentaras.
M.K.Čiurlionio mirties metinės taip pat yra įsimintinų Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) sukakčių sąraše.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Gintarė Tamašauskaitė BNS sakė, kad buvimas šiame sąraše didina sukakčių matomumą bei žinomumą ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu, skatina tarpinstitucinę bei tarpvalstybinę partnerystę.
„Į UNESCO minimų sukakčių kalendorių kas dveji metai visos UNESCO valstybės narės ir asocijuotos valstybės narės gali pateikti pasaulio kultūrai, švietimui ir mokslui nusipelniusių žmonių bei įvykių jubiliejinių datų kandidatūras. Sukakčių buvimas tarptautiniame sukakčių sąraše prisideda prie pasaulinės ar regioninės reikšmės įžymių asmenybių, svarbių jubiliejinių įvykių ar kitų datų populiarinimo ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu“, – sakė G.Tamašauskaitė.
M.K.Čiurlionis gimė 1875 metais rugsėjo 22 dieną Varėnoje. Jis sukūrė apie 300 tapybos ir grafikos kūrinių, nors didelė dalis muzikos rankraščių neišliko, jam priskaičiuojama nuo 350 iki beveik 400 muzikos kūrinių. Menininkas mirė 1911 metų balandžio 10 dieną Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike, netoli Varšuvos.
