Lietuvos kultūros taryba įvykdė trijų strateginių programų atrankas: „Tarptautinių renginių“, „Asociacijų, skėtinių organizacijų“ ir „Kultūros organizacijų“. Pastarosios svoris didžiausias ir reakcijų čia sulaukta daugiausiai, tad apie ją ir pakalbėkime.
Dvi pirmos įžvalgos, sekant kontekstą ir programos raidą nuo 2019 m. yra tokios:
- programa praranda pirminį optimizmą,
- programa išvysto didelę priklausomybę ir sukelia skaudžias pasekmes.
Optimizmas
Ką tik įvyko atranka į trečiąjį strateginio finansavimo ciklą. Paraiškų skaičius „Kultūros organizacijų“ programoje krito nuo 50 (2019 m.) iki 28 (2025 m.). Pagal tokią tendenciją į kito ciklo atranką turėtų susirinkti pagrinde vien tik programos senbuviai, nes optimistinių sąlygų naujokams čia praktiškai nėra. Neseniai atrinktų organizacijų sąraše tik viena tikra strateginė naujokė, kitos organizacijos toliau išlaikė stiprias savo pozicijas, dvi pakeitė strateginę programą, viena grįžo po iškritimo ankstesniame cikle. Ar svarbu suteikti galimybę augti ir naujokams, o kokia jų dalis turėtų būti? – tai ateities klausimai.
Ar yra pagrindo optimizmui, jeigu kai kurie sąrašo lyderiai nuo 2019 m. gauna panašias sumas? Daryk, ką nori, pereik džiungles, skrisk į kosmosą, viršyk galimybių ribas, Lietuvos kultūros taryba niekaip negali skirti daugiau nei 250 tūkst. eurų per metus. Viskas, čia reikia aiškiai sukalibruoti lūkestį, kad taryba gali suteikti labai tvirtą pagrindą, o tolimesnis augimas priklauso tik nuo pačių organizacijų gebėjimo rasti alternatyvius šaltinius.
Pirmame cikle buvo 20 organizacijų – dvi iš jų vėliau perėjo į „Asociacijų, skėtinių organizacijų“ programą – todėl laikykime, kad jų buvo 18, dabartiniame sąraše – 14. Organizacijų mažiau, nors programos kvota paaugo 16,5 proc. nuo 2019 m. Be abejo, šį augimą sueikvojo infliacija, atlyginimų didėjimas, prekių ir pasaugų kainų šuoliai ir nepaisant to, augimas buvo, tuo tarpų kitų programų kvotos iš esmės nekito nuo priešpandeminų laikų.
Tad kodėl dabartinis sąrašas nėra ilgesnis? Juk pereinamąjį balą surinko dar 5 organizacijos! Todėl, kad programos kvotos taryba didinti labiau nebegalėjo, ji ir taip prilygsta visai stipendijų priemonei arba kitų 9 kultūros programų kvotoms. O visiems mažinti ekspertų rekomenduotas sumas taryba nesutiko, apskritai, svarstytos priešingos strategijos, kaip didinti sumas aukščiausius balus surinkusioms organizacijoms.
Pasekmės
Lietuvos kultūros taryba ne pirmą sykį paskelbė blogas naujienas, kad kažkam finansavimas nėra skiriamas, bet ši kartą reakcijos labai stiprios, komunikuojama, kad netekus strateginio finansavimo organizacijos gali būti likviduojamos, veikla stabdoma, padaryta neatitaisoma žala. Visiškai aišku, kad programa išvysto didelę priklausomybę ir pirminė jos idėja buvo utopija, kad organizacijos įgys tvarumo, sustiprins komandas, kurios ras vis daugiau alternatyvių šaltinių, todėl ateityje priklausomybė nuo tarybos mažės ir į sąrašą bus galima įtraukti naujokus, taip plečiant bendrą veržlių nevyriausybinių organizacijų tinklą.
Lietuvos kultūros taryba neturi galių nevyriausybines organizacijas paversti biudžetinėmis ir skirti planinį finansavimą. Tarybai patikėtos valstybės biudžeto lėšos skirstomos tik konkurso būdu, po kurio iš sąrašo gali iškristi net ir senbuviai. Tokie atvejai pasitaikė ir ankstesniame cikle, ir šiame, bet po kiekvienos atrankos vis stiprėja klausimai, ar programos dar pateisina kieno nors lūkesčius, o kokie jie yra šiandien ir kokie gali būti rytoj?
Ir šis klausimas – kaip geriausia paskirstyti lėšas taip pat persikelia į ateitį. Ar nevertėtų kalbėti apie rėžių ir skiriamų sumų mažinimą, kad organizacijų sąrašas būtų ilgesnis, jame atsirastų naujokų? Tik pastebėsiu, kad strateginio finansavimo programų neturintys mums giminingų institucijų kolegos iš Latvijos ir Estijos šias mūsų programas vadina labai drąsiomis dėl balansavimo tarp pozityvaus poveikio ir žalingų pasekmių.
Šio ciklo strateginis finansavimas truks iki 2027-ųjų pabaigos, todėl laiko programos įvertinimui, diskusijoms ir pokyčiams yra. Laiko dar yra ir teikti paraiškas kituose Lietuvos kultūros tarybos konkursuose, kurių pagrindinis kvietimas bus atviras iki rugsėjo 9 d. 23:59.
