Pateikiame keletą minčių iš šios knygos:
„Visų mūsų drabužiai vienodi: mes apsirengę laiku. Visi mes turim ir vieną didelį, bendrą tikslą: esam mirtingi.“
„Keista šviesa blyksteli veide, dvelkteli saldus alsavimas: turbūt, tai laimė prabėgo pro šalį.“
„Jau kai kuriuos jausmus, sąžiningumą, dorumą, ištikimybę... reikėtų įrašyti į „Raudonąją knygą“. Kaip nykstančius“.
„Yra daugybė būdų pažvelgti į žmogaus sielą: ištartas žodis, kontekstas, intonacija žvilgsnis, judesys, veido mimika... Tai tartum kalbos ženklai, kuriuos mes, deja, prastai mokam, paviršutiniškai ir blogai suprantam.“
Brangiai ima iš mūsų gamta už laimę žiūrėti į ją ir ją jausti: ji pasiima mus.
„Žmogus – kaip raidė knygoje, kurios pavadinimas – Žmonija. Tiktai pažindami raides pradedame skaityti.“
„Brangiai ima iš mūsų gamta už laimę žiūrėti į ją ir ją jausti: ji pasiima mus.“
„Gyvenimas – malonumų indas, pripildytas kartaus pareigos ir atsakomybės gėrimo.“
„Suprasti žmogų! Tai be galo daug, beveik nepasiekiama, nes kiekvienas supranta tik tiek, kiek randa savyje, kiek turi savyje. Taigi: suprasti save – suprasti kitą, suprasti kitą – suprasti save.“
„Kas ta mūsų taip dažnai linksniuojama žmogaus širdis? Ar ne praraja, į kurią bijome ar nemokame atvirai ir tiesiai pažvelgti, o tuo labiau parodyti ją kitam? Vieniša, vieniša savo dorybėm ir ydom.“
„Kūryba – vidinio išsivadavimo aktas, savo rūpesčio ir skausmo objektyvizavimas. Nežinau, kaip būčiau pajėgęs gyventi jeigu ne mano kūryba...“
„Rašytojas yra ir bene aktyviausias nacionalinės kultūros sargas, savotiškai transformuojantis kultūrinį palikimą į dabartį ir į ateitį.“
„Visų džiaugsmų veidai panašūs vienas į kitą. Skausmų veidai skirtingi. O laimė apskritai neturi veido.“
Reikia nuo kažko pasitraukti, kad galėtum prie kažko prieiti.
„Kaip sunku poetui grumtis su pagunda šaukti, rėkti, kaltinti!.. Atrodo, tartum garsiai išrėktas žodis iškelia tave aukštai, aukštai , tu tampi visiems matomas. Bet – tik akimirką. Žodis subliūkšta lyg pradurtas vaikiškas balionėlis, ir tu nukrenti, ir guli nematomas tarp ,,garsių” žodžių nuolaužų...“
„Kuo įvairesnė literatūra, tuo daugiau širdžių ji aprėpia.“
„Reikia nuo kažko pasitraukti, kad galėtum prie kažko prieiti.“
„Mirties akivaizdoje ir nuo mūsų pasitraukia gyvenimo kasdienybė, buities smulkmenos, visa, kas žema ir menka, tartum numiršta mumyse, mūsų mintys sukasi apie vienaip ar kitaip suprantamą amžinybę, širdyje ima rusenti nusiteikimas gyventi dorai ir teisingai.“
„Vienas dalykas – žinoti, kitas – gyventi. Žinoti galima daug ką, gyventi – nedaug kuo, galbūt tik kuo nors vienu. Pavyzdžiui, savo idėja.“
„Gyventi reikia. Ir toliau eiti reikia.“
„Diena tuščia kaip nupjauta pieva, kurioje galvą nuleidęs stovi liūdesys.“
„Vienatvė – tai tam tikras savęs sutvarkymas, vidinių ir išorinių įspūdžių inventorizacija, išgyvento ir patirto įvertinimas. Pažiūrėjimas tiesiai į akis. Galima pavadinti vienatvę ir sąžinės sąskaita, savęs teisimu. Iš ten kyla visos kūrybinės paskatos, gražiausi užmojai, kilniausi siekiai. Tačiau tenai ir juodžiausios mūsų mintys, ir tamsiausi sumanymai dygsta, nematomai mūsų nusikaltimai auga.“
