Antrasis Mošos piliakalnis datuojamas pirmuoju tūkstantmečiu.
Jis apaugęs mišku: skroblais, liepomis, lazdynais, sausmedžiais. Aikštelėje žydi paprastosios pakalnutės, daugiažiedės baltašaknės, auga miškinės lelijos, triskiautės žibuoklės, vaistinės plautės.
Piliakalnio aikštelė netaisyklingos keturkampės formos, šlaitai statūs – iki 16 metrų aukščio. Išlikę pylimai, o tarp pylimų yra maždaug trijų metrų pločio griovys.
Piliakalnio papėdėje rasta lipdytos keramikos šukių.
„Neseniai naujai atrastas pavienis pilkapis, pavadintas Čižiūnų II, taip pat patenka į Skrebio botaninį draustinį“, – nurodoma pranešime.
Anot jo, iš pažiūros tai lygiame reljefe išsiskirianti kalvelė. Šis pilkapis yra maždaug dešimties metrų skersmens ir apie 1,50 metrų aukščio, turintis akmenų vainiko liekanas.
Mokslininkai jį datuoja pirmojo tūkstantmečio vidurio antrąja puse.
Šiuos kultūros paveldo objektus pastebėjo dronų pilotas Gytis Juodėnas, netoliese turintis sodybą.
Skrebio botaniniame draustinyje dar 2005 metais įkurtas Mošos archeologinis draustinis.
Archeologinių paminklų kompleksą sudaro Mošos piliakalnis su senovės gyvenviete, Mošos ir Skrebio pilkapynai dešiniajame Mošos – Ribinkos upės krante. Teritorijoje esančiuose pilkapių grupių sampiluose gausu akmenų, vadinamų krūsnimis.
Archeologai konstatavo, jog čia gyveno jotvingiai – vakarų baltų gentis.
Aukštadvario regioninio parko teritorijoje surastas jau aštuntasis piliakalnis ir ketvirtasis pavienis pilkapis.