Kultūros ministras Simonas Kairys jam suteikė regioninio reikšmingumo lygmenį.
Anot įsakymo, šis objektas saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui. Jo vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis ir istorinis.
Šis medinis pastatas pastatytas maždaug XVIII amžiaus pabaigoje, vėliau pristatytas priestatas, atliktas kapitalinis remontas, įrengtas rūsys.
Kultūros vertybių registro duomenimis, šiame pastate XIX amžiaus antroje pusėje Viekšniuose buvo įkurta pirmoji vaistinė. Tai buvo trečia vaistinė Žemaitijoje, ji aptarnavo ir kitus rajonus.
Vaistinės įkūrėjas Teodoras Goeldneris 1859 metais namą pirko iš pirmojo Viekšniuose rabino Abelio Jofės palikuonių. Vėliau jį rekonstravo, patalpas pritaikė vaistinės veiklai. 1883 metais vaistinė buvo parduota iš varžytinių, ją nupirkęs Žagarės klebonas Kazimieras Aleksandravičius pirkinį padovanojo brolėnui Vincentui Aleksandravičiui su sąlyga, kad vaistinė nebus parduota, o ją paveldės įpėdinis farmacininkas.
1926 metais vaistinę paveldėjo V. Aleksandravičiaus sūnus Juozas, jis pastate įkūrė nedidelį muziejų.
1940 metais Viekšnių vaistinė buvo nacionalizuota, jos interjeras pakeistas nebuvo.
Dabar čia veikia muziejus.